Vištiena – vienas populiariausių mėsos produktų Lietuvoje, tačiau kainos kelias nuo augintojo iki parduotuvės pasirodo kur kas sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė rodo: 2026 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, broilerio skerdenos kaina, kurią gamintojams moka perdirbėjai, sumažėjo 1,22 proc. Tačiau parduotuvėse visas viščiukas pabrango 7,45 proc., ketvirčiai – 5,79 proc., o krūtinėlė – net 18,34 proc. Skirtumas tarp gamintojo ir mažmeninės kainos per metus padidėjo beveik 29 centais už kilogramą.
Gamintojui – 3 centai mažiau, pirkėjui – 26 centais daugiau
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos paukštynai paskerdė 34,23 mln. broilerių – 6,77 proc. daugiau nei prieš metus. Nepaisant augančios gamybos, vidutinė skerdenos gamintojo kaina sumažėjo iki 2,389 Eur/kg, tai yra apie 3 centais mažiau nei pernai.
Parduotuvėse procesas vyko priešinga kryptimi. Didžiuosiuose prekybos tinkluose, neįtraukiant akcijų, visas šviežias viščiukas vidutiniškai kainavo 3,71 Eur/kg – apie 26 centais daugiau nei prieš metus. Ketvirčiai pabrango iki 2,65 Eur/kg, o krūtinėlė – iki 6,91 Eur/kg. Brango ir turgavietėse parduodama nepadalinta šviežia vištiena – 8,37 proc., iki 6,70 Eur/kg.
Taigi skirtumas tarp skerdenos gamintojo ir viso viščiuko mažmeninės kainos išaugo nuo apie 1,04 iki 1,33 Eur/kg per metus.
„Nuo gamintojo iki parduotuvės lentynos prisideda produkcijos paruošimo, pakavimo, transporto, sandėliavimo, darbo, energijos ir mokesčių sąnaudos. Todėl šio 29 centų kainų skirtumo padidėjimo negalime vadinti prekybininkų pelnu – kiek jį paaiškina augusios sąnaudos, o kiek paklausa ar importas, reikia vertinti atskirai, žiūrint į visą tiekimo grandinę“, – aiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.
Vienos vištienos kainos nėra
Iš tos pačios skerdenos gaunama krūtinėlė, ketvirčiai, sparneliai ir kitos dalys, tačiau jų paklausa ir kainos rinkoje elgiasi labai skirtingai. Pirkėjai dažniau renkasi vienas dalis nei kitas, prekybininkai jas įkainoja skirtingai, skiriasi ir importuojamos bei eksportuojamos produkcijos sudėtis. Todėl atpigusi skerdena savaime nereiškia, kad vienodai pigs ir kiekviena jos dalis.
Tai gerai iliustruoja ir metų eigoje matomi pokyčiai: sausį krūtinėlė vidutiniškai kainavo 6,35 Eur/kg, rugpjūtį – jau 7,43 Eur/kg, tai yra apie 17 proc. daugiau vos per aštuonis mėnesius. Tuo pačiu laikotarpiu broilerio skerdenos gamintojo kaina beveik nepasikeitė – sausį ji siekė 2,47 Eur/kg, rugpjūtį – 2,45 Eur/kg. Kitaip tariant, gamintojo produktas gali pigti, kol atskira, vartotojams patraukli skerdenos dalis tuo pačiu metu toliau brangsta.
Kodėl didesnė gamyba nereiškia pigesnės vištienos?
Atrodytų logiška: jei paukštienos pagaminama daugiau, pasiūlos augimas turėtų mažinti kainą. 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos paukštienos gamyba buvo 9,02 proc. didesnė nei prieš metus, broilerių skerdenų gamyba – 11,21 proc. Tačiau mažmeninė kaina ne tik nemažėjo, bet ir augo.
Priežastis – Lietuvos vištienos rinkos negalima vertinti atskirai nuo platesnės Europos Sąjungos rinkos. 2026 m. Europos Komisija prognozuoja, kad ES paukštienos gamyba augs 1,4 proc., tačiau paklausa – net 2,1 proc., tai yra sparčiau už pasiūlą. Tuo pat metu sausį–balandį ES paukštienos importas iš trečiųjų šalių, visų pirma Brazilijos, Tailando ir Ukrainos, padidėjo 7 proc. Lietuvoje importas pirmąjį ketvirtį buvo 14,70 proc. didesnis nei prieš metus.
Visa tai reiškia, kad vien Lietuvos gamybos augimas negali savaime nulemti pigesnės vištienos – ji konkuruoja platesnėje, visos ES apimties rinkoje.
Kaina gali signalizuoti ir apie būsimą gamybą
ŽŪDC atlikta 2023–2026 m. duomenų analizė atskleidė netikėtą dalyką: paprasta taisyklė, kad gamintojo kainos pokytį po vieno–dviejų mėnesių nuosekliai pakartoja mažmeninė kaina, Lietuvos rinkoje nepasitvirtino.
„Įdomiausia tai, kas vyksta pirmiau. Įprasta manyti, kad pirmiausia pasikeičia gamintojo kaina, o parduotuvės kaina ją tiesiog vėliau pakartoja. Tačiau duomenys rodo atvirkščiai: parduotuvės kaina pasikeičia maždaug mėnesiu–dviem anksčiau nei gamintojo kaina. Tai nereiškia, kad prekybos tinklai nustato, kiek bus mokama paukštynams. Tikėtina priežastis kitokia – parduotuvės greičiau pajunta rinkos nuotaikas: kiek žmonės perka, kiek vištienos atvežama iš užsienio, kokios kainos kaimyninėse šalyse. Gamintojo kaina prie šios informacijos prisitaiko vėliau“, – aiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.
Ką tai reiškia pirkėjui ir ko tikėtis ateityje?
Konkretaus pigimo termino šiuo metu įvardyti negalime. Norint tai suprasti, reikia stebėti ne tik gamintojo ir parduotuvės kainas, bet ir sąnaudas, importą bei kaimynines rinkas.
Platesnė, ilgalaikė perspektyva išlieka palanki vartotojams. EBPO ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) bendroje 2026–2035 m. prognozėje paukštiena išskiriama kaip sparčiausiai auganti pagrindinė mėsos kategorija pasaulyje: iki 2035 m. jos vartojimas turėtų išaugti apie 20 proc., o dėl augančio produktyvumo realios pasaulinės kainos tuo pat metu gali sumažėti apie tiek pat.
Tai nereiškia, kad Lietuvos parduotuvėse vištiena artimiausiu metu atpigs tokiu pat tempu – tai ilgalaikė tarptautinė tendencija, ne trumpalaikė prognozė konkrečiai rinkai.
Priešingai, galutinėje maisto kainoje vis didesnę dalį linkę sudaryti ne pati žaliava, o perdirbimas, logistika, darbas ir prekyba – tai reiškia, kad vartotojo mokama kaina ateityje gali tapti vis mažiau jautri vien gamintojo kainos pokyčiams.
—
Pilną analizę su metodika, duomenų šaltiniais ir papildomais skaičiavimais rasite: