Tvarumas
TVARUMO INICIATYVOS IR KRYPTYS
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Įmonė) vykdo veiklą, susijusią su valstybės informacinių išteklių, registrų ir duomenų valdymu, žemės tvarkymo, geodezijos, melioracijos ir kitų su teritorijų bei žemės ūkio informacija susijusių duomenų administravimu. Įmonė teikia duomenų valdymo ir informacinių sistemų administravimo paslaugas valstybės institucijoms, verslui ir visuomenei, užtikrindama patikimą duomenų tvarkymą, jų prieinamumą ir kokybišką paslaugų teikimą.
Siekdama užtikrinti aukštą veiklos kokybę ir patikimumą, Įmonė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi tarptautiniais vadybos standartais ir nuolat tobulina veiklos procesus. Įmonėje yra įdiegtos ir taikomos tarptautinius standartus atitinkančios vadybos sistemos – ISO 9001:2015 kokybės vadybos, ISO 14001:2015 aplinkos apsaugos vadybos ir ISO/IEC 27001:2022 informacijos saugumo valdymo sistemos. Šių standartų taikymas leidžia sistemingai valdyti Įmonės procesus, užtikrinti nuolatinį veiklos tobulinimą, atsakingą išteklių naudojimą bei patikimą informacinių išteklių apsaugą.
Įmonėje tvarumo principai taikomi nuosekliai – nuo 2022 metų veikloje buvo įgyvendinama Darnumo politika, o 2026 metais patvirtinta Tvarumo politika, užtikrinanti tęstinumą ir atitiktį aktualiems reikalavimams.
Įmonė savo veiklą grindžia darnaus vystymosi principais, siekdama suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tikslus bei kurti ilgalaikę vertę visuomenei. Tvarumas organizacijoje suprantamas kaip atsakingas išteklių naudojimas, skaidri valdysena, darbuotojų gerovės užtikrinimas, saugi darbo aplinka ir nuoseklus aplinkos poveikio mažinimas.
Šie principai integruojami į kasdienę veiklą, strateginį planavimą ir sprendimų priėmimą. Remiantis profesionaliai parengta veiklos strategija, Įmonė suformavo aiškius ilgalaikius tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis ateinančiam laikotarpiui. Strategijoje numatyti pagrindiniai Įmonės prioritetai apima informacinių išteklių ir registrų valdymo stiprinimą, skaitmenizacijos plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą, Įmonės atsparumo stiprinimą bei atsakingą išteklių naudojimą.
Strategijos rengimas buvo bendras skirtingų sričių specialistų darbas, leidęs užtikrinti, kad numatyti tikslai būtų pasiekiami, pamatuojami ir orientuoti į ilgalaikę Įmonės vertę.
Tvarumo principų integravimas į strateginį planavimą sudaro pagrindą tolimesniam Įmonės veiklos tobulinimui ir atsakingam Įmonės vystymui ateityje.
Dvejopo reikšmingumo vertinimas
2026 metais įmonė atlieka dvejopo reikšmingumo vertinimą, kurio metu identifikuojamos svarbiausios aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) temos, turinčios didžiausią poveikį tiek organizacijos veiklai, tiek suinteresuotosioms šalims. Vertinimo procese analizuojami organizacijos veiklos poveikis aplinkai ir visuomenei bei vertinamos rizikos ir galimybės, galinčios turėti finansinę įtaką organizacijos veiklai ateityje.
Vertinimo rezultatai leidžia nustatyti prioritetines tvarumo kryptis, tarp jų energijos vartojimo efektyvumą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, darbuotojų gerovę, saugią darbo aplinką, skaidrią valdyseną bei atsakingą išteklių valdymą. Remiantis šiais rezultatais, Įmonė planuoja integruoti tvarumo tikslus į strateginį veiklos planavimą, nustatyti konkrečius rodiklius ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų nuosekliai mažinti Įmonės poveikį aplinkai ir stiprinti socialinę atsakomybę.
Tolimesniu etapu numatoma rengti Tvarumo strategiją ir veiksmų planą, kuriame bus apibrėžti prioritetiniai tikslai, pažangos vertinimo rodikliai ir planuojamos investicijos į aplinkosaugos, socialines bei valdysenos iniciatyvas.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Įmonė siekia nuosekliai didinti energijos vartojimo efektyvumą ir įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, atsižvelgdama į visų suinteresuotųjų šalių – vartotojų, darbuotojų, bendruomenių, verslo atstovų, valstybės institucijų ir visuomenės – interesus. Įmonė savo veikloje taiko principus, skatinančius racionalų energijos naudojimą, technologinę pažangą ir atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą.
Siekdama mažinti energijos vartojimą, Įmonė nuosekliai diegia modernesnes ir mažiau energijos naudojančias technologijas, optimizuoja turimų infrastruktūros objektų eksploatavimą ir vertina galimybes plėtoti žaliosios energijos gamybą. Šios priemonės prisideda prie Lietuvos ir regioninių įsipareigojimų didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių bei mažinti neigiamą energetikos sektoriaus poveikį aplinkai.
Vadovaudamasi pagarbos visuomenei, darbuotojams ir aplinkai principais, Įmonė siekia prisidėti prie Lietuvos energetikos inovacijų plėtros, skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Siekiant šio tikslo kartu su Energetikos ministerija sudaromas energijos taupymo susitarimas, kuriuo Įmonė įsipareigoja kasmet – iki 2030 metų sumažinti savo suvartojamos galutinės energijos kiekį ne mažiau kaip 1,5 procento. Šis mažinimas skaičiuojamas nuo vidutinio galutinės energijos suvartojimo, apskaičiuoto pagal paskutinių trejų metų laikotarpį iki 2025 m. sausio 1 d.
Siekiant šio tikslo, įmonė planuoja ir įgyvendina įvairias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Pagal poreikį atliekami energijos vartojimo auditai, rengiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai energijos vartojimo efektyvumo didinimo planai bei užtikrinamas jų įgyvendinimas. Laikydamasi ekonominio pagrįstumo principo, Įmonė nuolat investuoja į valdomų objektų energijos vartojimo optimizavimą, didina turto atsparumą, saugumą ir efektyvumą.
Be to, Įmonė prisideda prie transporto sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo. Įsigyjant ar nuomojant tarnybinius automobilius, įrenginius ir kitą techniką, prioritetas teikiamas mažiau taršioms ar netaršioms transporto priemonėms, įskaitant transportą, naudojantį alternatyviuosius degalus ar elektros energiją.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos
2025 metais buvo atliktas organizacijos energijos vartojimo ir transporto veiklos duomenų vertinimas, siekiant nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mastą. Emisijos apskaičiuotos remiantis faktiniu energijos ir kuro suvartojimu bei taikant standartinius emisijos koeficientus.
2025 m. bendras Įmonės apskaičiuotas ŠESD kiekis sudarė 253,00 t CO₂e. Didžiausią dalį bendro pėdsako sudarė elektros energijos vartojimas – 39,4 proc., po jo sekė benzino naudojimas – 34,8 proc., dyzelino naudojimas – 16,0 proc. ir centralizuotas šildymas – 9,6 proc. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo poveikis bendroje struktūroje buvo nereikšmingas ir sudarė 0,2 proc.
Išvada
Vertinant bendrą emisijų struktūrą, didžiausias dėmesys mažinimo priemonėms turėtų būti skiriamas elektros energijos vartojimui ir transporto kurui, nes šios sritys kartu sudaro apie 90 proc. viso apskaičiuoto Įmonės ŠESD kiekio.
Vertinant šiuos rodiklius platesniame kontekste, matyti, kad transportas yra vienas pagrindinių emisijų šaltinių ne tik Įmonėje, bet ir Lietuvoje apskritai. Europos aplinkos agentūros duomenimis, transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos ŠESD šaltinis ir sudaro apie 34 proc. šalies emisijų.
Tai reiškia, kad Įmonės atveju transporto dalis bendrame emisijų krepšelyje yra dar didesnė nei nacionalinėje struktūroje, todėl būtent ši sritis turėtų būti laikoma viena iš svarbiausių tolesnių mažinimo priemonių krypčių. Kartu reikia pabrėžti, kad transporto naudojimas Įmonėje tiesiogiai susijęs su pagrindine veikla – darbinėmis kelionėmis, techninių užduočių atlikimu ir klientų aptarnavimu įvairiuose Lietuvos regionuose, todėl pagrindinis uždavinys yra ne mechaninis judėjimo mažinimas, o efektyvesnis maršrutų planavimas, transporto parko atnaujinimas ir mažiau taršių transporto priemonių prioritetinis pasirinkimas.
Pastatų energijos vartojimo srityje organizacija siekia nuosekliai didinti energijos vartojimo efektyvumą, optimizuoti infrastruktūros eksploatavimą ir vertinti galimybes naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Skaidrumas, rizikų valdymas ir atsparumas
Valdysenos srityje 2025 metais buvo stiprinamos priemonės, susijusios su skaidrumu, rizikų valdymu ir korupcijos prevencija. Įmonėje sudaryta rizikų identifikavimo ir valdymo darbo grupė, kuri analizuoja veiklos procesus, identifikuoja finansines, veiklos, reputacines ir kitas rizikas bei teikia siūlymus dėl jų mažinimo. Tai svarbus žingsnis, nes rizikų valdymas pradėtas traktuoti ne kaip vienkartinė procedūra, o kaip tęstinis procesas, integruotas į strateginį planavimą ir vidaus kontrolės sistemą.
Korupcijos prevencijos srityje 2025 metais buvo tęsiamas sistemingas darbas: identifikuotos pagrindinės korupcijos rizikos sritys, atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimas, o kasmet nustatomas atsparumo korupcijai lygis 2025 metais siekė 0,9. Šis rodiklis leidžia pagrįstai teigti, kad Įmonė yra sukūrusi aukštą atsparumo korupcijai lygį, tačiau kartu išlaiko tęstinį prevencijos principą – rizikos ne tik konstatuojamos, bet ir periodiškai peržiūrimos, o darbuotojų atsakomybė ir etikos kultūra laikomos svarbia skaidrios organizacijos prielaida. Taip pat organizacijoje yra identifikuotos pagrindinės korupcijos rizikos sritys, atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės (KPT) vertinimas, kurio metu analizuojami organizacijos procesai, vertinamos galimos rizikos ir nustatomos prevencinės priemonės.
Šios priemonės leidžia stiprinti organizacijos skaidrumą, didinti darbuotojų atsakomybę ir užtikrinti, kad organizacijos veikla būtų vykdoma laikantis aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų.
Gerosios valdysenos požiūriu 2025 metai taip pat buvo reikšmingi tuo, kad Įmonė kryptingai siekia aukšto valdymo brandumo lygio. Tai atsispindi tiek orientacijoje į ne žemesnį kaip A lygio įvertinimą valstybės valdomų įmonių gerojo valdymo indekse, tiek vidaus valdymo sistemos stiprinime – per vidaus teisės aktus, procesų kontrolę, interesų konfliktų valdymą, viešųjų pirkimų skaidrumą ir etikos kultūros stiprinimą. Papildomu pasitikėjimo ženklu tapo ir tai, kad Žemės ūkio duomenų centras pateko tarp mažiau kaip 15 proc. Lietuvos įmonių, galinčių būti įvertintų sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“.
Darbo grupė reguliariai analizuoja organizacijos veiklos procesus, vertina galimas finansines, veiklos, reputacines ir kitas rizikas bei teikia rekomendacijas vadovybei dėl rizikų mažinimo priemonių. Taip siekiama užtikrinti efektyvų organizacijos veiklos valdymą, veiklos tęstinumą ir savalaikį reagavimą į galimus iššūkius.
Rizikų valdymo procesas yra integruotas į organizacijos strateginį planavimą ir vidaus kontrolės sistemą, o jo rezultatai naudojami planuojant tolimesnes organizacijos veiklos tobulinimo priemones.
Organizacija siekia užtikrinti patikimą, savalaikį ir kokybišką paslaugų teikimą, nuolat tobulindama klientų aptarnavimo procesus ir plėsdama skaitmeninių paslaugų prieinamumą. Paslaugų kokybė ir klientų poreikių supratimas yra svarbi organizacijos veiklos dalis, prisidedanti prie efektyvaus viešųjų paslaugų teikimo ir visuomenės pasitikėjimo stiprinimo.
Klientų aptarnavimo vertinimo rezultatai rodo aukštą paslaugų kokybę ir teigiamą klientų patirtį. Net 95,2 % respondentų aptarnavimo kokybę įvertino gerai. Vertinant problemų sprendimą, 91 % klientų nurodė, kad jų klausimas buvo visiškai išspręstas, o tik nedidelė dalis respondentų pažymėjo, kad sprendimas buvo dalinis arba nepasiektas. Tai rodo aukštą klientų aptarnavimo efektyvumą ir organizacijos gebėjimą operatyviai reaguoti į klientų poreikius.
Socialinė atsakomybė ir tvarumas
Organizacija siekia kurti saugią, motyvuojančią ir profesionalų darbuotojų tobulėjimą skatinančią darbo aplinką. Socialinė atsakomybė organizacijoje grindžiama darbuotojų gerovės, sveikatos apsaugos, profesinio tobulėjimo ir saugios darbo aplinkos užtikrinimo principais.
Darbuotojų kompetencijų ugdymas
Organizacijoje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir profesinių kompetencijų stiprinimui. Darbuotojai reguliariai dalyvauja mokymuose, seminaruose ir kvalifikacijos kėlimo programose, kurios padeda tobulinti profesinius įgūdžius, gerinti darbo procesus ir užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę.
Mokymai apima įvairias sritis, tarp jų:
profesinius ir techninius mokymus,
skaitmeninių kompetencijų stiprinimą,
antikorupcinės kultūros ir etikos mokymus,
duomenų apsaugos ir informacijos saugos mokymus,
vadovavimo ir organizacinių gebėjimų stiprinimą.
Organizacija taip pat sistemingai fiksuoja darbuotojų mokymų valandas ir siekia užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybes nuolat atnaujinti savo kompetencijas. Tai leidžia organizacijai prisitaikyti prie technologinių pokyčių, stiprinti inovatyvumą ir užtikrinti aukštą veiklos kokybę.
Pagrindiniai socialinės srities rodikliai
2025 m. įmonės rodikliai atskleidžia nuoseklų dėmesį darbuotojų stiprinimui ir organizacijos stabilumui. Išlaikomas pastovus darbuotojų skaičius, kryptingai investuojama į mokymus, taip užtikrinant kompetencijų augimą ir veiklos kokybę. Darbuotojų kaitos lygis rodo dinamišką, bet kontroliuojamą organizacijos atsinaujinimą. Taip pat matomas subalansuotas lyčių pasiskirstymas, o ypač reikšmingas aukštas moterų atstovavimas vadovaujančiose pareigose, atspindintis lygių galimybių principų įgyvendinimą organizacijoje.
Darbuotojų sveikata ir prevencija
Organizacija rūpinasi darbuotojų sveikata ir skatina prevencines sveikatos apsaugos priemones. Darbuotojams sudaromos galimybės dalyvauti sveikatos stiprinimo iniciatyvose, profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose bei skiepijimo programose. Skiepai nuo sezoninių ligų, tokių kaip gripas ar kitos infekcinės ligos, padeda mažinti sergamumą ir užtikrina stabilų organizacijos veiklos tęstinumą.
Taip pat skatinamas sveikas gyvenimo būdas ir darbuotojų fizinis bei psichologinis gerovės palaikymas.
Organizacijoje taip pat ypatingas dėmesys skiriamas lygių galimybių užtikrinimui, pagarbiai darbo aplinkai ir darbuotojų orumo apsaugai. Įmonė siekia užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų vertinami ir traktuojami sąžiningai, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, negalios, tautybės, religijos ar kitų asmens savybių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir organizacijos vidaus dokumentais, įgyvendinamos smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonės, užtikrinančios saugią ir pagarbią darbo aplinką. Darbuotojai informuojami apie galimas netinkamo elgesio formas, jų prevenciją ir pagalbos mechanizmus, o organizacijoje sudarytos sąlygos saugiai pranešti apie galimus pažeidimus.
Darbų sauga
Darbo sauga yra vienas svarbiausių organizacijos prioritetų. Siekiama užtikrinti, kad visi darbuotojai dirbtų saugioje ir sveikatai nekenksmingoje aplinkoje.
Šiuo tikslu organizacijoje:
vykdomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai,
reguliariai vertinamos darbo vietų rizikos,
taikomos prevencinės nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonės,
darbuotojai aprūpinami reikalingomis apsaugos priemonėmis.
Saugos kultūra organizacijoje grindžiama nuolatiniu rizikų identifikavimu, darbuotojų informavimu ir atsakingu elgesiu darbo vietoje.
Papildomai organizacijoje taikomos ir socialinės apsaugos priemonės – darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, taip siekiant užtikrinti papildomą finansinę apsaugą galimų nelaimingų įvykių atveju. Tokia praktika prisideda prie darbuotojų saugumo jausmo ir stiprina organizacijos socialinės atsakomybės principus.
Darbuotojų įsitraukimas
Organizacija siekia stiprinti darbuotojų įsitraukimą ir palaikyti atvirą dialogą su darbuotojų bendruomene. Darbuotojų nuomonė vertinama atliekant apklausas, organizuojant diskusijas ir skatinant grįžtamąjį ryšį.
Toks dialogas padeda geriau suprasti darbuotojų poreikius, kurti pozityvią organizacinę kultūrą ir užtikrinti tvarią organizacijos veiklą.
Vadovybė palaiko nuolatinį ir konstruktyvų dialogą su darbuotojų atstovais, siekdamos užtikrinti sklandų organizacijos veikimą ir darbuotojų interesų atstovavimą.
Įmonės veikla grindžiama darnaus vystymosi principais, siekiant suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus bei atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių interesus. Tvarumo principai integruojami į strateginį veiklos planavimą, o apie jų įgyvendinimą reguliariai informuojama metinėse vadovybės ataskaitose ir įmonės interneto svetainėje.
Be to, įmonė siekia išlaikyti ir stiprinti savo reputaciją visuomenėje, užtikrindama efektyvią išorinę ir vidinę komunikaciją bei atsakingai reaguodama į visuomenės lūkesčius.
Esant ekstremaliosioms situacijoms ar kitoms nenumatytoms aplinkybėms, galinčioms turėti reikšmingą poveikį visuomenės gerovei ir saugumui, valstybės įmonė siekia būti socialiai atsakinga ir aktyviai prisidėti prie valstybės institucijų veiksmų mažinant tokių situacijų padarinius.
Siekiant stiprinti darbuotojų įsitraukimą, organizacijoje skatinamas atviras dialogas, reguliariai atliekamos darbuotojų apklausos ir organizuojamos diskusijos.
2025 metais pradėtas kurti vidinis intraneto sprendimas, skirtas tvarumo ir socialinės atsakomybės iniciatyvų koordinavimui. Ši platforma skirta:
- darbuotojų idėjų generavimui,
- savanorystės veiklų registravimui,
- vidinei komunikacijai ir diskusijoms,
- organizacijos kultūros stiprinimui.
Tokie sprendimai laikomi viena iš modernių organizacijų praktikos krypčių, nes intraneto portalai padeda centralizuoti informaciją, stiprina darbuotojų įsitraukimą ir gerina vidinę komunikaciją .
Geroji valdysena
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras siekia užtikrinti efektyvų ir modernius gerosios valdysenos principus atitinkantį valdymą. Įmonė vadovaujasi viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro rekomendacijomis ir siekia, kad valstybės valdomų įmonių gerojo valdymo indekso vertinime būtų pasiektas ne žemesnis kaip A įvertinimas.
Siekiant šio tikslo, įmonė rengia ir įgyvendina 2026–2027 metų veiksmų planą, kuriuo siekiama stiprinti valdysenos praktiką, skaidrumą, atsakomybės pasiskirstymą ir veiklos efektyvumą. Įmonė taip pat vadovaujasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis bei gerosiomis tarptautinėmis valdysenos praktikomis.
Žemės ūkio duomenų centras pateko tarp mažiau kaip 15 procentų Lietuvos įmonių, kurios atitinka aukščiausius patikimumo kriterijus ir gali būti įvertintos sertifikatu „Stipriausi Lietuvoje“. Tai – vienas reikšmingiausių finansinio patikimumo vertinimų šalyje. Šis įvertinimas – visų Žemės ūkio duomenų centro darbuotojų kasdienio, atsakingo darbo atspindys.
Gerosios valdysenos principai organizacijoje įgyvendinami per aiškiai apibrėžtą vidaus valdymo sistemą, kuri apima vidaus teisės aktus, procesų kontrolę, atsakomybės paskirstymą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Ši sistema padeda užtikrinti, kad organizacijos veikla būtų vykdoma atsakingai, efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.
Organizacijoje patvirtinti ir nuolat atnaujinami vidaus teisės aktai, reglamentuojantys svarbiausius veiklos procesus, tarp jų:
darbo tvarkos taisyklės,
etikos kodeksas,
korupcijos prevencijos politika,
rizikų valdymo tvarka,
viešųjų pirkimų organizavimo tvarka,
informacijos saugos ir duomenų apsaugos taisyklės,
darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai,
interesų konfliktų valdymo ir deklaravimo procedūros.
Šie vidaus dokumentai padeda užtikrinti aiškų veiklos reglamentavimą, darbuotojų atsakomybės apibrėžimą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą.
Geroji valdysena taip pat grindžiama skaidrumo ir atsakomybės principais. Organizacija užtikrina, kad svarbiausia informacija apie jos veiklą būtų viešai skelbiama, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Viešieji pirkimai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
Be to, organizacijoje didelis dėmesys skiriamas etikos kultūros stiprinimui. Darbuotojai skatinami laikytis aukštų profesinės etikos standartų, laikytis skaidrumo principų ir atsakingai vykdyti savo pareigas. Etikos principų laikymasis padeda stiprinti organizacijos reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą.
Organizacija taip pat užtikrina, kad nefinansiniai veiklos rodikliai, kuriuos kasmet parengia ir paviešina Valdymo koordinavimo centras, būtų integruoti į įmonės strateginį veiklos planą ir būtų siekiama nustatytų tikslų. Šių rodiklių stebėsena leidžia vertinti organizacijos pažangą valdysenos, socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos srityse.
Remiantis profesionaliai parengta veiklos strategija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras suformavo aiškius ilgalaikius tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis ateinančiam laikotarpiui. 2026–2029 m. veiklos strategija, kurią VšĮ Valdymo koordinavimo centras įvertino 8,67 balo, atspindi stiprėjančią organizacijos strateginio planavimo kokybę ir kryptingą veiklos vystymą.
Nuosekliai tobulindama valdysenos praktiką, organizacija siekia stiprinti institucinius gebėjimus, didinti veiklos efektyvumą ir užtikrinti, kad jos veikla būtų vykdoma laikantis aukščiausių skaidrumo, atsakomybės ir profesionalumo standartų.