2026 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, broilerio skerdenos gamintojo kaina sumažėjo 1,22 proc., o mažmeninės vištienos produktų kainos padidėjo nuo 5,79 iki 18,34 proc., viso viščiuko mažmeninės ir skerdenos gamintojo kainų atotrūkis padidėjo apie 29 ct/kg.
2025–2026 m., nors Lietuvos gamintojo broilerio skerdenos kaina buvo mažesnė, bet vartotojas už visą viščiuką mokėjo 7,45 proc., už ketvirčius 5,79 proc., o už krūtinėlę – 18,34 proc. daugiau. Vištienos kainą iš pirmo žvilgsnio turėtų būti gana paprasta paaiškinti, kai kitoms sąlygoms nekintant, jei paukštienos pagaminama daugiau ir pasiūla didėja, gamintojo kainai atsiranda spaudimas mažėti, bet Lietuvos 2023–2026 m. duomenys rodo gerokai sudėtingesnį vaizdą. 2026 m. Lietuvos paukštininkystės įmonės skerdė daugiau broilerių, gamintojo skerdenos kaina vidutiniškai šiek tiek mažėjo, tačiau parduotuvėje visas viščiukas, ketvirčiai ir ypač krūtinėlė buvo brangesni. Ekonometrinė analizė taip pat nepatvirtina paprasto modelio, kuriame gamintojo kainos pokytį po vieno ar dviejų mėnesių nuosekliai pakartotų mažmeninė kaina.
Gamintojui apie 3 centus mažiau, vartotojui apie 26 centus daugiau
Lyginant 2025–2026 m. sausį–rugpjūtį, broilerių skerdimų skaičius Lietuvos įmonėse padidėjo 6,77 proc., iki 34,23 mln., vidutinė gyvo broilerio supirkimo kaina sumažėjo 1,63 proc. iki 1,21 Eur/kg, o vidutinė svertinė viso viščiuko broilerio skerdenos gamintojo kaina sumažėjo 1,22 proc. iki 2,389 Eur/kg.
Parduotuvėje vyko priešingas procesas – viso šviežio viščiuko vidutinė mažmeninė kaina didžiuosiuose prekybos tinkluose, neįtraukiant akcijų, padidėjo 7,45 proc. iki 3,714 Eur/kg. Vištienos ketvirčių kaina pakilo 5,79 proc. iki 2,651 Eur/kg, o didžiausias pokytis matomas krūtinėlės kainoje, kuri išaugo 18,34 proc. iki 6,91 Eur/kg. Turgavietėse nepadalintos šviežios vištienos kaina padidėjo 8,37 proc. iki 6,70 Eur/kg.
Šiuos procentus galima parodyti paprasčiau – viso broilerio skerdenos gamintojo kaina per metus sumažėjo maždaug 3 centais už kilogramą, o viso viščiuko mažmeninė kaina padidėjo maždaug 26 centais. Skirtumas tarp gamintojo ir mažmeninės kainos 2025 m. sausį–rugpjūtį buvo apie 1,04 Eur/kg, o 2026 m. tuo pačiu laikotarpiu padidėjo iki maždaug 1,33 Eur/kg, t. y. atotrūkis išaugo beveik 0,29 Eur/kg, arba 29 centais.
Būtent šie 29 centai yra vienas įdomiausių 2026 m. vištienos rinkos rezultatų, nes jie rodo, kad mažmeninės kainos augimo negalima paaiškinti vien skerdenos gamintojo kainos pokyčiu. Gamintojo kaina šiek tiek mažėjo, vartotojo mokama kaina kilo, vadinasi, kainos pokytis formavosi ir kitose vertės grandinės dalyse. Šis kainų skirtumas šiame etape vertintinas kaip analitinis indikatorius, o ne kaip konkrečios vertės grandinės dalies antkainis ar pelnas.
Šių 29 centų negalima vadinti prekybos tinklo pelnu ar prekybos marža, tarp skerdenos gamintojo kainos ir galutinės prekės lentynoje yra perdirbimo, pakavimo, logistikos, sandėliavimo, darbo, energijos, nuostolių, mokesčių ir prekybos sąnaudos. Dvi kainų statistikos taip pat nebūtinai visiškai vienodai apibrėžia produktą, PVM taikymą ir tiekimo grandinės momentą, bet dabartinė analizė šios 29 centų dalies dar neišskaido.
Ekonomiškai svarbus kitas klausimas – nustatyti, kuri padidėjusio kainų atotrūkio dalis pagrįsta darbo, energijos, logistikos, pakavimo ir kitų sąnaudų augimu, kurią dalį paaiškina importas, regioninės kainos ir paklausos pokyčiai, o kokia dalis lieka nepaaiškinta šiais veiksniais.
Darbo, logistikos, energijos ir prekybos sąnaudos augo panašiu mastu, didesnis kainų atotrūkis turėtų aiškų sąnaudų paaiškinimą, ir, jei šių sąnaudų augimas buvo gerokai mažesnis, reikėtų giliau analizuoti paklausą, rinkos struktūrą, importo konkurenciją ir kainodaros sprendimus. Naujausia mokslinė literatūra rodo, kad atsakymo negalima gauti vien palyginus gamintojo ir parduotuvės kainas. 2026 m. paskelbta 140 maisto kainų perdavimo tyrimų ir 652 empirinių rezultatų meta-analizė parodė, kad kainų perdavimas priklauso nuo konkretaus produkto, rinkos struktūros, reguliavimo ir pasirinkto ekonometrinio metodo. Dažniausiai kainos signalas juda nuo ankstesnės grandies vartotojo link, tačiau dalyje rinkų nustatoma ir priešinga kryptis.
Vienos vištienos kainos nėra
Įdomu tai, kad kalbėti apie vieną bendrą „vištienos kainą“ nėra tikslu – krūtinėlės kainos padidėjimas 18,34 proc., visos skerdenos gamintojo kainos sumažėjimas 1,22 proc. atrodo prieštaringi tik tuomet, jei visa vištiena laikoma vienu produktu.
Ekonomiškai tai nėra vienas produktas, iš tos pačios skerdenos gaunama krūtinėlė, ketvirčiai, sparneliai ir kitos dalys, tačiau jų paklausa ir vertė skiriasi. Vartotojai gali aktyviau rinktis vienas dalis, prekybos tinklai gali skirtingai formuoti jų kainodarą, o importo ir eksporto struktūra taip pat gali skirtis pagal produktą.
Tai matyti 2026 m. dinamikoje 01 mėn krūtinėlės vidutinė mažmeninė kaina buvo 6,35 Eur/kg, rugpjūtį jau 7,43 Eur/kg. – nuo sausio iki rugpjūčio ji padidėjo apie 17 proc. Broilerio skerdenos gamintojo kaina per tą patį laiką beveik nepasikeitė – sausį ji siekė 2,472 Eur/kg, rugpjūtį 2,447 Eur/kg. Dar ilgesnį krūtinėlės kainos kilimą rodo ŽŪDC tyrimai – per 3 metus jos kaina padidėjo 21,3 proc., kas rodo, kad gali pigti visas viščiukas kaip gamintojo produktas, bet tuo pačiu metu brangti atskiros vištienos dalys.
Šiame kontekste svarbi ir bendra Lietuvos gamybos kryptis. ŽŪDC 2026 m. pirmojo ketvirčio statistika rodo, kad paukštienos gamyba buvo 9,02 proc. didesnė nei prieš metus, broilerių skerdenų gamyba 11,21 proc. didesnė, o broilerių skerdimų skaičius padidėjo 10,38 proc.
Didesnė pasiūla savaime neužtikrino mažesnės mažmeninės kainos
Gamintojo ir parduotuvės kainų ryšys nėra mechaninis – Ekonometrinė analizė leidžia pažvelgti į kainų perdavimą iš kitos pusės. Gamintojo ir parduotuvės kainų lygiai ilgesniu laikotarpiu gali judėti panašia kryptimi, tačiau mėnesinių pokyčių ryšys yra gerokai silpnesnis. Grangerio testas nepatvirtino paprastos krypties nuo gamintojo kainos į mažmeninę kainą, Esant 1, 2 ir 3 mėn. vėlavimams (lagams) p reikšmės buvo atitinkamai 0,826, 0,823 ir 0,759, o priešinga kryptis buvo gerokai ryškesnė. Mažmeninė kaina statistiškai pirmavo gamintojo kainos atžvilgiu ir esant 1 mėn. lagui p reikšmė buvo 0,0052, 2 mėnesių lagui 0,0238, o 3 mėnesių lagui 0,0829. Rezultatas nereiškia, kad prekybos tinklai nustato paukštynų kainas, Grangerio testas rodo prognozinę laiko seką, o ne tiesioginį ekonominį priežastingumą.
Viena galima ekonominė interpretacija yra ta, kad mažmeninė rinka greičiau reaguoja į platesnę informaciją apie vartotojų paklausą, importo kainas, tiekimo sutartis, Lenkijos ir kitų ES šalių kainas, o Lietuvos gamintojo kaina prie tos pačios regioninės informacijos prisitaiko kitu tempu, o tai jau keičia įprastą požiūrį į kainų grandinę. Mažmeninė kaina gali būti ne vien galutinis ankstesnių grandžių pokyčių rezultatas, rezultatai leidžia tikrinti hipotezę, kad mažmeninė kaina gali anksčiau atspindėti tik dalį rinkos informacijos, o gamintojo kaina gali rodyti, kas vyks po kelių mėnesių, o dar įdomesnis rezultatas gaunamas gamintojo kainą susiejus ne su parduotuve, o su pačia gamyba – gamintojo kainos pokytis statistiškai pirmauja broilerių skerdimų pokyčių atžvilgiu, esant 2 mėn. lagui Grangerio testo p reikšmė yra apie 0,015, o esant 3 mėn. lagui – apie 0,023, panaši kryptis matoma ir vertinant skerdenų gamybos apimtį. Ryškiausias ryšys matomas po 2–3 mėn., nors jo stiprumas šiek tiek priklauso nuo modelio specifikacijos.
Ekonominė logika čia siejama su trumpu broilerių gamybos ciklu – viena galima ekonominė interpretacija yra ta, kad rinkos kainų pokyčiai gali būti susiję su vėlesniais įkurdinimo, gamybos ir skerdimo sprendimais. Rezultatas rodo prognozinį ir statistinį pirmavimą, o ne mechaninį priežastingumą; EPBO ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacija trumpą gamybos ciklą bei aukštą pašarų konversijos efektyvumą taip pat įvardija kaip vienus svarbiausių paukštienos sektoriaus gebėjimo greitai reaguoti į paklausos pokyčius veiksnių.
Šios prielaidps leidžia formuluoti platesnę išvadą – vištienos kaina gali būti ne tik jau susiformavusios pasiūlos rezultatas, bet ir signalas apie tai, kaip pasiūla keisis po kelių mėnesių; mažmeninės kainos pokyčiai statistiškai pirmauja gamintojo kainų pokyčių atžvilgiu, o gamintojo kainos pokyčiai – dalies gamybos rodiklių atžvilgiu. Mažmeninė kaina gali anksčiau atspindėti dalį rinkos informacijos, o gamintojo kaina gali veikti kaip būsimos gamybos signalas.
Lenkijos rinkos ignoruoti negalima
Lietuvos vištienos rinkos negalima vertinti atskirai nuo Lenkijos, EK duomenimis, 2025 m. Lenkija pagamino apie 2,89 mln. t paukštienos ir jai teko maždaug 21 proc. visos Europos Sąjungos gamybos, o tai didžiausias vienos valstybės narės svoris ES paukštienos rinkoje.
2026 m. pirmojo ketvirčio ŽŪDC analizė rodo, kad Lenkijos ir Lietuvos kainų kryptys nėra vienodos – Lenkijos vidutinė broilerių skerdenų kaina buvo 12,30 proc. mažesnė nei prieš metus, o Lietuvos gamintojo kaina pirmąjį ketvirtį dar buvo 4,81 proc. aukštesnė. Balandį Lenkijos kainai per vieną mėnesį sumažėjus dar 6,44 proc., ŽŪDC tuo metu vertino, kad toks Lenkijos kainų kritimas gali šiek tiek mažinti ir Lietuvos gamintojo kainą. Nors tai nėra įrodymas, kad Lenkija diktuoja Lietuvos kainą, bet suteikia ekonominį pagrindą empiriškai tikrinti Lenkijos kainų lyderystės hipotezę Lietuvos rinkos atžvilgiu, nes Lenkijos rinka yra didelė, geografiškai artima ir veikia toje pačioje ES bendrojoje rinkoje.
Europos pasiūla auga, bet paklausa auga dar greičiau
2026 m. EK prognozuoja 1,4 proc. ES paukštienos gamybos augimą, tačiau paklausos augimas prognozuojamas 2,1 proc. didesnis. 2026 m. sausį–balandį ES paukštienos importas iš trečiųjų šalių padidėjo 7 proc.; pagrindinės importo kilmės šalys buvo Brazilija, Tailandas ir Ukraina,o visų 2026 m. importui prognozuojamas apie 4 proc. augimas.
Eksportas sausį–balandį sumažėjo 1 proc., o metų prognozė numato apie 2 proc. kritimą. Šie skaičiai padeda paaiškinti, kodėl vien Lietuvos gamybos augimas nebūtinai mažina kainą – jei tuo pačiu metu visoje ES paklausa auga sparčiau už pasiūlą, platesnės ES rinkos paklausos augimas gali būti viena priežasčių, dėl kurių Lietuvos gamybos padidėjimas nesukėlė analogiško mažmeninių kainų mažėjimo.
Importas veikia kita kryptimi, nes didina pasiūlą ir konkurenciją
Lietuvos duomenys šį procesą gerai iliustruoja. 2026 m. pirmąjį ketvirtį vištienos importas į Lietuvą buvo 14,70 proc. didesnis nei prieš metus, o eksportas 1,97 proc. didesnis. Tuo metu vasarą padėtis pasikeitė – liepos importo kiekis, palyginti su birželiu, sumažėjo 41,73 proc.
Brazilija svarbi kaip išorinės konkurencijos signalas
Brazilija yra viena svarbiausių paukštienos tiekėjų pasaulinei ir Europos rinkai, ir nors jos kainos negalima tiesiogiai perkelti į Lietuvos rinką, tačiau ji svarbi kaip tarptautinės pasiūlos ir konkurencijos indikatorius. „Trading Economics“ skelbiamas Brazilijos paukštienos kainos rodiklis atspindi atšaldytos vištienos didmeninę kainą Didžiojo San Paulo rinkoje – 2026 m. rugsėjo 18 d. Brazilijos rinkoje kaina siekė apie 1,41 Eur/kg, arba 1 410 Eur/t., per mėnesį šis rodiklis padidėjo 15,74 proc., o per metus 4,14 proc.
2025 m. gegužę „Trading Economics“ rodiklis pasiekė istorinį 8,83 BRL/kg maksimumą, pagal to laikotarpio valiutos kursą tai atitiko maždaug 1,4 Eur/kg; „Trading Economics“ modelio vertinimu, 2026 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje kaina galėtų išlikti apie 1,41 Eur/kg, o per artimiausius 12 mėn. sumažėti iki maždaug 1,31 Eur/kg.
Šį tarptautinį orientyrą galima palyginti su Europos rinka – naujausiuose EK duomenyse ES broilerių rinkos orientyras yra apie 2,65 Eur/kg, Lietuvos rodiklis apie 2,20 Eur/kg.
Brazilijos kainos pokytis Europai svarbus dėl jos vaidmens importo rinkoje, nes brangstant Brazilijos produkcijai, importuojama paukštiena gali tapti mažiau konkurencinga Europos gamintojų atžvilgiu.
Pašarai svarbūs, tačiau jų negalima painioti su pašarų kaina
Paukštienos gamyboje pašarai yra viena svarbiausių sąnaudų grupių, Europos pašarų gamintojų federacija prognozuoja, kad ES paukščių kombinuotųjų pašarų gamyba 2026 m. padidės 1,2 proc. iki 51,588 mln. t.; Lenkijoje prognozuojamas 3 proc. augimas iki 7,46 mln. t,; Vokietijoje 3,8 proc. Šie rodikliai parodo pašarų gamybos apimtį, bet ne pašarų kainos pokytį ir vien iš jų negalima spręsti, kad paukštienos gamybos sąnaudos padidėjo 1,2 proc., 3 proc. ar 3,8 proc. Norint paaiškinti Lietuvos 29 centais padidėjusį gamintojo ir mažmeninės kainos atotrūkį, reikėtų atskirai vertinti faktines pašarų, elektros, degalų, darbo ir logistikos kainas.
Šie rodikliai turėtų būti jungiami į atskirą sąnaudų bloką ir lyginami su gamintojo bei mažmeninių kainų dinamika taikant atitinkamus laiko vėlavimus.
Ilguoju laikotarpiu paukštiena išlieka auganti rinka
EPBO ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2026–2035 m. prognozėje paukštiena išlieka sparčiausiai augančia pagrindine mėsos kategorija – iki 2035 m. pasaulinis paukštienos vartojimas prognozuojamas apie 177 mln. t paruoštos vartoti mėsos ekvivalentu, o tai 29 mln. t, arba apie 20 proc., daugiau nei baziniu laikotarpiu.
Paukštienai turėtų tekti maždaug du trečdaliai viso papildomo pasaulinio mėsos vartojimo ir prognozuojama, kad jai taip pat teks maždaug du trečdaliai pasaulio mėsos gamybos padidėjimo. Tokį augimą EPBO organizacija ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija sieja su trumpu paukštienos gamybos ciklu, dideliu pašarų panaudojimo efektyvumu ir palyginti konkurencinga galutine kaina vartotojui, lyginant su jautiena ir kitomis brangesnėmis mėsos rūšimis.
Prognozuojama, kad iki 2035 m. realios pasaulinės paukštienos kainos gali būti maždaug 20 proc. mažesnės už 2023–2025 m. bazinio laikotarpio vidurkį, daugiausia dėl produktyvumo augimo, nors tai nereiškia, kad Lietuvos parduotuvėse paukštiena atpigs 20 proc., čia kalbama apie ilgalaikę tarptautinių realių kainų prognozę. Galutinėje maisto kainoje vis didesnę dalį gali sudaryti ne pati žemės ūkio žaliava, o perdirbimas, transportas, darbas, prekyba ir paslaugos. Mažėjant pirminio produkto daliai galutinėje kainoje, vartotojo kaina tampa mažiau jautri vien gamintojo kainos pokyčiams.
Lietuvos 2026 m. duomenys šią problemą iliustruoja labai aiškiai. Gamintojo broilerio skerdenos kaina sumažėjo apie 1,2 proc., o krūtinėlės mažmeninė kaina padidėjo daugiau kaip 18 proc.
Ką iš tikrųjų rodo Lietuvos vištienos rinka?
Pirmoji išvada yra apie kainos formavimosi vietą –gamintojo broilerio skerdenos kaina sumažėjo maždaug 3 centais už kilogramą, o viso viščiuko mažmeninė kaina padidėjo apie 26 centus. Gamintojo ir mažmeninės kainos atotrūkis padidėjo beveik 29 centais. Tai nėra prekybininko pelno matas, tai signalas, kad mažmeninės kainos pokyčio reikia ieškoti visoje vertės grandinėje, o ne vien gamintojo kainoje.
Antroji išvada yra apie patį produktą – vienos „vištienos kainos“ nėra. 2026 m. visos skerdenos gamintojo kaina sumažėjo 1,22 proc., viso viščiuko mažmeninė kaina padidėjo 7,45 proc., ketvirčių 5,79 proc., o krūtinėlės – 18,34 proc. Skirtingos vištienos dalys gali veikti kaip skirtingi, nors tarpusavyje susiję rinkos segmentai.
Trečioji išvada yra apie kainų perdavimą – gamintojo ir mažmeninės kainos ryšys nėra mechaninis. Grangerio testas nepatvirtina paprastos krypties nuo gamintojo kainos į mažmeninę kainą. Priešinga kryptis statistiškai stipresnė. Mažmeninės kainos pokytis pirmauja gamintojo kainos atžvilgiu maždaug 1–2 mėnesiais. Esant 1 mėnesio lagui p reikšmė yra 0,0052, esant 2 mėnesių lagui – 0,0238. Esant 3 mėnesių lagui p reikšmė yra 0,0829, tai silpnesnis signalas, reikšmingas tik taikant 10 proc. reikšmingumo lygį.
Ketvirtoji išvada yra apie gamybą – gamintojo kainos pokytis statistiškai pirmauja broilerių skerdimų ir skerdenų gamybos pokyčių atžvilgiu maždaug 2–3 mėn. ir eant 2 mėnesių lagui Grangerio testo p reikšmė yra apie 0,015, esant 3 mėnesių lagui apie 0,023. Vištienos rinkoje kaina gali veikti ne tik kaip jau įvykusios pasiūlos rezultatas, bet ir kaip būsimos pasiūlos signalas.
Penktoji išvada – Lietuvos maisto kainų stebėjimas neturėtų baigtis klausimu, kiek produktas šį mėnesį pabrango ar atpigo, reikia matyti, kurioje vertės grandinės vietoje atsirado kainos pokytis. Šiame etape analizė dar neatsako, kokia 29 centais padidėjusio kainų atotrūkio dalis susijusi su perdirbimo, darbo, energijos, transporto, logistikos ir prekybos sąnaudomis, o kokia – su paklausa, importu, regioninėmis kainomis ar kitais rinkos veiksniais.
Eurostat Food Price Monitoring Tool jau remiasi panašiu principu, atskirai vertindamas žemės ūkio žaliavų, importo, vidaus gamintojų ir vartotojų kainas.
Lietuvoje tokį principą būtų galima išplėsti – paukštienos rinkoje kartu su gamintojo ir mažmenine kaina vertėtų nuolat stebėti pašarų, energijos, darbo, transporto, importo ir pagrindinių kaimyninių rinkų kainas, ir tada vietoje bendro teiginio, kad vištiena brangsta ar pinga, būtų galima atsakyti į ekonomiškai svarbesnį klausimą, kurioje grandinės vietoje kainos spaudimas atsirado ir kas jį sukėlė.
2026 m. vištienos duomenys tam pateikia labai aiškų pavyzdį – gamintojo kainos pokytis buvo vos keli centai, tačiau vartotojo kaina pajudėjo priešinga kryptimi, beveik 29 centais padidėjęs atotrūkis nėra galutinis atsakymas, tai tik pradinis taškas tolesnei Lietuvos vištienos kainų perdavimo, sąnaudų ir regioninės rinkos poveikio analizei.