Valstybei priklausančios melioracijos sistemos bus atnaujinamos šešiose šalies savivaldybėse – Žemės ūkio duomenų centras pasirašė dalinio finansavimo sutartis su Panevėžio, Plungės, Trakų, Kėdainių, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybių administracijomis.
Projektai prisidės prie apleistų žemės plotų mažinimo ir leis atnaujinti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius bei sistemas. Valstybės finansavimas sudaro 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, likusia dalimi prisideda pačios savivaldybių administracijos. Bendra projektų vertė siekia daugiau kaip 1,2 mln. eurų.
„Melioracijos sistemos yra viena svarbiausių žemės ūkio infrastruktūros dalių, turinti reikšmingą įtaką žemės našumui, ūkinės veiklos efektyvumui ir regionų plėtrai. Tačiau jų svarba dažnai išryškėja tik susidūrus su eksploatavimo problemomis. Užmirkstantys laukai, blogėjanti dirbamos žemės būklė ir didėjanti žemės apleidimo rizika rodo būtinybę nuosekliai investuoti į melioracijos statinių priežiūrą, rekonstravimą ir modernizavimą. Savivaldybės geriausiai išmano vietos poreikius ir specifikaciją, todėl jų įsitraukimas padeda efektyviai planuoti darbus ir užtikrinti, kad valstybės investicijos duotų didžiausią naudą žemės naudotojams bei vietos bendruomenėms“, – sako žemės ūkio viceministras Valdemaras Liorenšaitis.
„Pasirašytos sutartys reiškia, kad pereinama nuo paraiškų vertinimo prie pasirengimo konkretiems darbams. Žemės ūkio duomenų centras administruos skiriamą finansavimą, vertins savivaldybių teikiamus dokumentus ir prižiūrės, kad lėšos būtų naudojamos pagal priemonės sąlygas. Darbus savo teritorijose organizuos savivaldybių administracijos, o jų rezultatas turėtų būti geriau veikianti melioracijos infrastruktūra ir mažesnė apleistų žemių rizika“. Mūsų tikslas užtikrinti, kad skirtas finansavimas kuo greičiau virstų konkrečiais darbais ir apčiuopiama nauda žemės naudotojams”, – sako Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.
Pasirašytos sutartys, savivaldybių administracijoms leidžia pradėti pasirengimą darbams. Savivaldybių prašymu netrukus bus išmokėta 60 proc. skirto finansavimo. Šios lėšos padės pradėti viešųjų pirkimų procedūras, įsigyti reikalingas paslaugas ir pasirengti melioracijos infrastruktūros atnaujinimui.
Kokie darbai numatyti savivaldybėse
Įgyvendinant projektus šešiose savivaldybėse bus atnaujinta beveik 16 km drenažo linijų ir beveik 12 km melioracijos griovių. Darbų metu taip pat bus rekonstruojamos pralaidos, vandens nuleistuvai, drenažo žiotys ir kiti melioracijos statiniai, kurių būklė yra svarbi sklandžiam melioracijos sistemų veikimui bei efektyviam perteklinio vandens nuvedimui.
Drenažo linijų rekonstrukcija numatyta Panevėžio, Kėdainių, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Didžiausios šių darbų apimtys suplanuotos Kauno rajone – Rokų, Mastaičių ir Šlienavos vietovėse.
Tuo tarpu Plungės ir Trakų rajonų savivaldybėse daugiausia dėmesio bus skiriama melioracijos griovių, pralaidų ir griovių žiočių tvarkymui.
Projektai bus įgyvendinami etapais
Pasirašius sutartis, projektai bus įgyvendinami etapais. Nuo viešųjų pirkimų, melioracijos statinių tyrinėjimo ir projektavimo darbų iki techninių darbo projektų parengimo ir jų ekspertizės.
Užbaigus pasirengimo etapą bus organizuojami rekonstravimo darbų pirkimai, pasirašomos rangos sutartys ir pradedami melioracijos infrastruktūros atnaujinimo darbai, kuriuos lydės statybos techninė priežiūra.
Savivaldybių administracijos melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, inžinerinių tinklų planus ir kitus projektų įgyvendinimą pagrindžiančius dokumentus Žemės ūkio duomenų centrui turės pateikti iki 2027 m. spalio 29 d., o galutinai už projektų įgyvendinimą atsiskaityti – ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.