Pastaruoju metu Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) sulaukia gyventojų klausimų, kodėl Registrų centro ataskaitose nurodoma, kad su jais susiję duomenys buvo perduoti ŽŪDC.
Toks įrašas nereiškia, kad konkretus ŽŪDC darbuotojas domėjosi asmens nekilnojamuoju turtu. Jis atsiranda tuomet, kai Registrų centras pagal duomenų teikimo sutartį ŽŪDC tvarkomoms valstybės informacinėms sistemoms automatiniu būdu perduoda naujai įregistruoto arba atnaujinto žemės sklypo ir su juo susijusių nekilnojamojo turto objektų duomenis, pavyzdžiui, įregistravus žemės valdymo teisę, pasikeitus sklypo savininkui, riboms ar kitai registruose esančiai informacijai.
Nekilnojamojo turto registro duomenys yra tarpusavyje susieti, todėl kartu su žemės sklypo duomenimis gali būti perduodama ir informacija apie su sklypu susijusius nekilnojamojo turto objektus. Dėl to Registrų centro ataskaitoje ŽŪDC gali būti nurodytas ir tuomet, kai asmuo nėra ūkininkas arba jo turimas sklypas nėra žemės ūkio paskirties.
Gauti duomenys naudojami tik teisės aktuose nustatytoms ŽŪDC funkcijoms atlikti, nustatytais tikslais ir tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečiam procesui.
Kodėl ŽŪDC gauna Registrų centro duomenis?
ŽŪDC tvarko pagrindinius Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) elementus Lietuvoje – valstybės informacines sistemas, kuriose deklaruojami žemės ūkio naudmenų ir kitos paskirties plotai Europos Sąjungos paramai žemės ūkiui gauti, registruojamos žemės ūkio valdos ir ūkininkų ūkiai.
Tam, kad deklaravimo, registravimo ir duomenų atnaujinimo procesuose būtų naudojama aktuali oficialiuose registruose esanti informacija, ŽŪDC tvarkomoms informacinėms sistemoms nustatyta tvarka perduodami Registrų centro (RC) tvarkomi Nekilnojamojo turto registro duomenys.
Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemės sklypų duomenys padeda pareiškėjams nustatyti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų vietą bei tiksliai įbraižyti laukus. Šie duomenys taip pat gali būti naudojami administruojant paraiškas ir atliekant nustatytas patikras.
RC duomenys taip pat naudojami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (ŽŪKVRIS) ir Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje (ŪŪRIS). Šios sistemos skirtos žemės ūkio valdoms ir ūkininkų ūkiams registruoti, jų duomenims atnaujinti ir administruoti.
Su ŽŪKVRIS ir ŪŪRIS duomenimis dirbama per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro bei Ūkininkų ūkių registro administravimo portalą (VŪRAP). Registruojant ar atnaujinant valdą arba ūkininko ūkį gali būti naudojami ir su valda ar ūkiu susijusių nekilnojamojo turto objektų duomenys.
Atskirais atvejais VŪRAP gali būti naudojami ir pastato ar buto duomenys, pavyzdžiui, kai valda registruojama neturint žemės sklypo.
Priklausomai nuo konkretaus deklaravimo, registravimo ar duomenų atnaujinimo proceso, RC duomenys gali būti reikalingi tam, kad būtų galima:
- identifikuoti žemės sklypą ar kitą nekilnojamojo turto objektą pagal jo unikalų arba kadastro numerį;
- nustatyti žemės sklypo vietą, ribas, plotą ir geometriją;
- patikrinti ir atnaujinti adreso, kadastro bei kitus registravimo duomenis;
- susieti nekilnojamojo turto objektą su žemės ūkio valda ar ūkininko ūkiu;
- deklaravimo ir registravimo procesuose naudoti aktualius oficialių registrų duomenis.
Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų struktūros ir jų tarpusavio sąsajų ŽŪDC tvarkomoms informacinėms sistemoms gali būti perduodamas platesnis duomenų rinkinys. Tačiau konkrečiame procese naudojami tik tie duomenys ir tik tokia apimtimi, kuri būtina atitinkamai ŽŪDC funkcijai atlikti.
Kai Registrų centro tvarkomuose registruose ši informacija pasikeičia, aktualūs duomenys automatiniu būdu perduodami ir atnaujinami atitinkamose ŽŪDC tvarkomose sistemose.
Pavyzdžiui, duomenys gali būti atnaujinami, kai:
- patikslinamos žemės sklypo ribos;
- pakeičiamas žemės sklypo plotas ar geometrija;
- žemės sklypas padalijamas, sujungiamas ar kitaip pertvarkomas;
- atnaujinamas adresas, kadastro numeris ar kita registravimo informacija;
- įregistruojamas naujas nekilnojamojo turto objektas.
Taip sudaromos sąlygos deklaruojant žemės ūkio naudmenas, registruojant valdas ir ūkininkų ūkius ar atnaujinant jų duomenis naudoti naujausią oficialiuose registruose esančią informaciją.
Kai tai būtina konkrečiai teisės aktuose nustatytai funkcijai atlikti, kartu gali būti tvarkomi ir su nekilnojamojo turto objektu susiję asmens duomenys. Jie naudojami tik nustatytais tikslais ir tik tokia apimtimi, kuri reikalinga atitinkamam deklaravimo, registravimo ar duomenų atnaujinimo procesui.
Kaip vyksta duomenų perdavimas?
Duomenys tarp RC ir ŽŪDC tvarkomų sistemų perduodami automatiniu būdu, sistemoms tiesiogiai keičiantis duomenimis. Tai reiškia, kad PPIS, ŽŪKVRIS ar ŪŪRIS veikimui reikalinga aktuali informacija nustatyta tvarka gaunama be atskiro gyventojo kreipimosi.
Dėl šių procesų RC ataskaitoje ŽŪDC gali būti nurodytas kaip duomenų gavėjas. Priklausomai nuo konkretaus proceso, duomenys gali būti naudojami PPIS, ŽŪKVRIS arba ŪŪRIS, kurių duomenys administruojami per VŪRAP.
Kodėl duomenų teikimas gali būti užfiksuotas naktį?
Siekiant kuo mažiau apkrauti informacines sistemas, automatiniai duomenų mainai tarp sistemų dažniausiai vyksta naktį. Todėl RC ataskaitoje duomenų perdavimas gali būti užfiksuotas ir ne darbo metu.
Ką reiškia įrašas Registrų centro ataskaitoje?
Įrašas apie duomenų teikimą reiškia, kad ŽŪDC arba jo tvarkomai informacinei sistemai buvo perduoti konkrečiam procesui reikalingi duomenys.
Duomenų perdavimo atskaitos taškas yra konkretus nekilnojamojo turto objektas, jo duomenų pasikeitimas arba deklaravimo, valdos ar ūkininko ūkio registravimo bei duomenų atnaujinimo procesas, o ne individualus domėjimasis konkrečiu asmeniu.
Kai tai būtina atitinkamai funkcijai atlikti, kartu gali būti tvarkomi ir su nekilnojamojo turto objektu susiję asmens duomenys, tačiau tik tokia apimtimi, kuri reikalinga nustatytam tikslui.
Vertinant konkretų atvejį svarbu atsižvelgti į tikslų RC ataskaitos pavadinimą, joje vartojamą formuluotę, duomenų perdavimo datą ir laiką.
Kaip užtikrinama duomenų apsauga?
ŽŪDC duomenis tvarko tik vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir tik tais tikslais, kuriais jie buvo gauti. Prieiga prie duomenų valdoma pagal nustatytas teises, o duomenys negali būti naudojami su jų tvarkymo tikslais nesusijusioms užduotims.
Siekdamas užtikrinti duomenų saugumą, ŽŪDC taiko organizacines ir technines apsaugos priemones, įskaitant prieigos kontrolę, duomenų šifravimą, sistemų stebėseną, incidentų valdymo procedūras ir reguliarius saugumo vertinimus. Darbuotojai periodiškai mokomi duomenų apsaugos ir informacijos saugumo reikalavimų, o prieiga prie jautrių duomenų suteikiama tik tiems asmenims, kuriems ji būtina jų funkcijoms atlikti.
Duomenų sauga užtikrinama viso jų gyvavimo ciklo metu – nuo surinkimo iki saugojimo ir sunaikinimo, laikantis nustatytų saugojimo terminų ir saugaus duomenų sunaikinimo principų.
Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, valstybės registrų ir informacinių sistemų nuostatais bei kitais duomenų teikimą ir apsaugą reglamentuojančiais dokumentais.