Lietinga vasara keičia Lietuvos laukų vaizdą: augmenija stiebiasi ne tik pasėliuose, bet ir neprižiūrimuose sklypų pakraščiuose. Vis dėlto riba tarp sužaliavusio ir apleistu laikomo žemės ploto brėžiama ne iš akies – ji pažymima žemėlapyje ir gali turėti įtakos žemės mokesčiui.
Žemės ūkio duomenų centras atnaujino Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį. 2026 m. liepos 1 d. būklės duomenys jau paskelbti Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje ŽISIS ir Lietuvos erdvinės informacijos portale „Geoportal.lt“. Liepos mėnesį paskelbti duomenys naudojami apskaičiuojant 2026 metų žemės mokestį.
„Atnaujindami apleistų žemės ūkio naudmenų plotų duomenis siekiame, kad žemėlapyje būtų kuo tiksliau atspindėta tikroji situacija. Tam svarbus ir pačių žemės savininkų bei naudotojų įsitraukimas – pastebėjus netikslumų, apie juos reikėtų mums pranešti iki gruodžio 1 dienos“, – sako Gintautas Vasiliauskas.
Daugiau kaip 30 proc. apleistų naudmenų – penkiose savivaldybėse
Atnaujintais duomenimis, Lietuvoje nustatyta 32 159 ha apleistų žemės ūkio naudmenų.
Didžiausias jų plotas išlieka Vilniaus rajono savivaldybėje – 3015 ha. Molėtų rajone nustatyta 2260 ha, Trakų rajone – 1604 ha, Zarasų rajone – 1483 ha, o Utenos rajone – 1386 ha apleistų žemės ūkio naudmenų.
Šiose penkiose savivaldybėse yra beveik 10 tūkst. ha, arba apie trečdalis visų Lietuvoje nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų.
Tarp rajonų savivaldybių mažiausias apleistų žemės ūkio naudmenų plotas nustatytas Joniškio rajone – 24,2 ha.
Daugiausia naujų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų šiais metais nustatyta Vilniaus rajono, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.
Šiais metais duomenys atnaujinti remiantis 2025 m. Lietuvos teritorijos skaitmeniniu ortofotografiniu žemėlapiu, apimančiu dalį centrinės, pietinės ir rytinės Lietuvos.
Apleistoms žemės ūkio naudmenoms priskiriami plotai, kuriuose auga sumedėjusi augalija – medžiai ar krūmai, išskyrus želdinius. Jeigu toks plotas užima daugiau kaip 10 arų, žemės savininkui gali būti taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas.
Duomenis svarbu pasitikrinti iki š. m. gruodžio 1 dienos
Žemės sklypų savininkai ir naudotojai raginami pasitikrinti, ar žemėlapyje pažymėti apleistų žemės ūkio naudmenų plotai ir jų ribos atitinka tikrąją padėtį sklype.
Žemės ūkio duomenų centrą reikėtų informuoti, jeigu:
- netiksliai pažymėtas apleistos žemės plotas ar jo ribos;
- sklypas jau sutvarkytas ir sumedėjusi augalija pašalinta;
- pažymėtas plotas yra vietoje, kuri sklypo plane priskirta krūmams, želdiniams, pelkėms, pažeistai ar nenaudojamai žemei;
- pasikeitė kita žemėlapyje pateikta informacija.
Apie pastebėtus AŽ_DRLT duomenų netikslumus Žemės ūkio duomenų centrui svarbu pranešti iki gruodžio 1 dienos.
Jeigu pateikta informacija patvirtina, kad duomenys buvo netikslūs, žemės mokestis gali būti perskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Kur pasitikrinti duomenis?
Apleistų žemės ūkio naudmenų duomenis galima peržiūrėti:
- Lietuvos erdvinės informacijos portalo „Geoportal.lt“ apleistų žemių žemėlapyje, paieškos laukelyje įvedus žemės sklypo unikalų numerį;
- Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje ŽISIS;
- Registrų centro informacinėje sistemoje REGIA;
- mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.
Apie pastebėtus netikslumus galima pranešti užpildžius pranešimą svetainėje www.geoportal.lt/az, el. paštu [email protected] arba telefonu +370 682 36 302.
Ką daryti, jeigu plotas iš tiesų apleistas?
Jeigu žemės ūkio naudmenas iš tiesų užėmė krūmai ar savaime sužėlę medžiai, savininkas gali rinktis vieną iš trijų sprendimų.
Pirmiausia plotą galima sutvarkyti – teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti sumedėjusią augaliją.
Kita išeitis – teritorijoje įveisti mišką. Tokiu atveju reikia parengti miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Trečias kelias taikomas tuomet, kai plotas jau savaime apaugęs medžiais. Atlikus jo inventorizaciją, teritoriją galima teisės aktų nustatyta tvarka įtraukti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip mišką.
Pasirinkus vieną iš šių būdų, apie pasikeitusią sklypo padėtį reikia informuoti Žemės ūkio duomenų centrą.