Rabobank duomenimis, Vidurio Rytų šalims tenka 15 proc. pasaulinio paukštienos eksporto, o produkcijos vertė siekia 20 proc. Pagrindinė paukštienos eksportuotoja yra Brazilija, kurios eksporto į šias šalis vertė sudaro apie 35 proc., o eksporto kiekis siekia 80 -100 tūkst. t per metus. Kitos pagrindinės šalys – Turkija, Rusija, Ukraina ir ES.
Skaičiuojama, kad nuo paukštienos paklausos Vidurio Rytų regione labiausiai priklausomos yra Rusija ir Ukraina. Susidūrę su eksporto sunkumais, šios šalys bus priverstos ieškoti kitų krypčių ir mažinti eksporto kainas, o tai gali lemti augančią paklausą ir mažėjančias kainas Azijos šalių rinkose, jei, žinoma, šio kainų skirtumo nesumažins pabrangusi logistika.
Prognozuojama, kad dėl konflikto sutrikęs pašarams skirtų kukurūzų bei sojų tiekimas turės įtakos pašarų gamybai, nes daugelis šalių yra labai priklausomos nuo kukurūzų, sojų, vitaminų ir amino rūgščių importo. Šių medžiagų trūkumas labiausiai turėtų paveikti Azijos šalis, kuriose pasiūla ir taip yra ribota.
Daugelis šalių taip pat importuoja didelę dalį perinimui skirtų kiaušinių. Nors kai kurios Persijos įlankos šalys išvystė protėvių pulkų paukščių auginimą, tikėtina, kad dauguma importuoja perinti skirtus kiaušinius iš Europos, todėl artimiausiu metu turėtų atsirasti veislinių paukščių trūkumas, taip pat ir Azijos šalyse.
Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu, daugelis šalių išsivers su esamais resursais, tačiau konfliktui užsitęsus ir pasikeitus prekybos srautams, šalys jau netrūkus turėtų susidurti su išaugusiomis viščiukų ir paukščių pašarų kainomis.
Šaltinis: avinews.com