Šiemet vasaros dangus Lietuvoje nešykšti lietaus, o miškai – savo gėrybių. Kiekviena išvyka į gamtą tampa lyg lobio medžioklė: iš samanų šypsosi baravykai, raudonikiai ir voveraitės, pasiruošę kelionei į kvapnią sriubą ar sotų troškinį. Tačiau vis daugiau grybų į mūsų virtuvę atkeliauja ne iš miško.
„Jų kelias prasideda šiuolaikiniuose ūkiuose, kuriuose auginami ne tik daugeliui pažįstami pievagrybiai ar šitakiai, bet ir egzotiškesnės rūšys – gluosninės bei stambiakotės kreivabudės“, – pastebi Žemės ūkio duomenų centro Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų skyriaus vadovė Loreta Čeikauskienė.
Pasak ŽŪDC atstovės, pagal deklaruotą auginimo plotą Lietuvoje daugiausia vietos užima valgomieji danteniai (šitakiai) – apie 47 proc., kiek mažiau – pievagrybiai (45 proc.). Gluosninės ir stambiakotės kreivabudės (eringi) kol kas sudaro apie 5 proc. auginimo ploto, o likusią dalį – kitos retesnės rūšys.
Lietuvoje sparčiai populiarėja netradicinės žemės ūkio kryptys, o grybų auginimas tampa viena ryškiausių. Ši veikla vilioja smulkiuosius ūkininkus dėl palankių klimato sąlygų, augančio poreikio šviežiems, vietoje užaugintiems produktams ir galimybės pritaikyti įvairias auginimo erdves – nuo modernių, specialiai įrengtų patalpų iki paprastesnių ūkininkavimo sprendimų ar net atviro lauko.
Rezultatas – visiems metams prieinami švieži grybai, kurių kelias iš ūkio iki stalo dažnai trunka vos kelias dienas.
Grybų sektorius bręsta: nuo mažų ūkių iki stambių projektų
Ar kada susimąstėte, kokį plotą Lietuvoje užima auginami grybai? ŽŪDC duomenimis, 2024 m. šalies ūkiuose buvo deklaruota 11,65 hektaro grybų, o šiemet – jau 12,29 hektaro. Tai reiškia, kad per metus grybų plotai padidėjo daugiau kaip 5 proc., nors pačių augintojų sumažėjo penktadaliu – nuo 597 iki 474.
Pasak L. Čeikauskienės, vidutinis plotas, tenkantis vienam augintojui, taip pat ūgtelėjo – fizinių asmenų segmente nuo 0,014 ha 2024-aisiais iki apie 0,015 ha šiemet. Tai rodo, kad nors mažesni ūkiai traukiasi, likusieji augintojai plečia veiklą ir didina gamybos apimtis. Grybų auginimo sektorius Lietuvoje bręsta – ūkininkai investuoja, optimizuoja procesus ir dirba efektyviau.
Didžiąją dalį grybų augintojų Lietuvoje ir toliau sudaro fiziniai asmenys. Vis dėlto jų deklaruotų plotų dalis per metus sumažėjo – nuo daugiau nei 70 proc. iki maždaug 57 proc. visų šalies grybų plotų. Šį pokytį lėmė ne jų veiklos mažėjimas, o spartesnis kitų augintojų plėtros tempas. Nors juridinių asmenų yra vos kelios įmonės, jų bendras deklaruotas plotas per metus pastebimai išaugo.
Tai rodo, kad rinkoje atsiranda stambesnių veiklos mastų pavyzdžių ir stiprėja įvairovė – nuo mažų, šeimos ūkių iki modernesnių, didesnės apimties auginimo projektų.
Lietuvos grybų augintojo portretas nuo jaunų entuziastų iki patyrusių ūkininkų
Lietuvoje grybų auginimo sektorius suburia labai įvairią bendruomenė, tačiau aiškiai išryškėja keletas bruožų. „Daugiausia augintojų yra 31–40 metų amžiaus – jie sudaro daugiau kaip pusę visų šia veikla užsiimančiųjų. Kiek mažiau, bet vis dar reikšminga dalis yra vyresni nei 41-erių (28,8 %), o jaunesni nei 30 metų sudaro apie penktadalį viso sektoriaus. Tai rodo, kad grybų auginimas patrauklus tiek jaunesniems, tiek labiau patyrusiems ūkininkams“, – pasakoja ŽŪDC atstovė.
Sektoriuje yra šiek tiek daugiau vyrų – jie sudaro apie 62 % visų augintojų, tačiau ir moterys čia aktyviai reiškiasi, užimdamos beveik 4 iš 10 vietų. Tai įrodo, kad grybų auginimas – tai sritis, kurioje sėkmingai dirba ir vyrai, ir moterys bei išlaikomas lyčių balansas.
Pagal gyvenamąją vietą populiariausios vietovės – Kaunas, Lazdijų, Alytaus ir Kaišiadorių rajonai. Tai rodo, kad grybų auginimo veikla koncentruojasi aplink didžiuosius miestus ir derlingas vietoves, bet sparčiai vystosi ir mažesniuose rajonuose, kur tradicijos ir naujovės dažnai žengia koja kojon.
Grybų augintojams – priminimas apie VED svarbą
Žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) – tarsi ūkio vizitinė kortelė, parodanti jo mastą ir atverianti kelią paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros programas. Šis pinigais išreiškiamas rodiklis skaičiuojamas pagal visos valdos produkcijos standartinę vertę ir pajamas už žemės ūkiui suteiktas paslaugas.
Grybų augintojams VED ypač aktualus – net 99 % dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose. Nuo šio rodiklio priklauso galimybė gauti finansinę paramą investicijoms į naujas auginimo technologijas, ūkių plėtrą ar modernizaciją.
Kad jūsų grybų plotai būtų įtraukti į VED, juos reikia deklaruoti nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d. per „NMA Agro“ programėlę, pateikiant lauko nuotraukas, plotą, valdos kodą, investicinio projekto numerį, patvirtinimo datą ir praėjusių metų pardavimų pajamas pagrindžiančius dokumentus. Minimalus plotas – 100 m², o metinės pajamos be PVM turi siekti bent 24 263 Eur/100 m² pievagrybiams arba 13 854 Eur/100 m² šitakiams ir kreivabudėms.
Jei manote, kad VED apskaičiuotas netiksliai, kreipkitės į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą el. paštu [email protected] arba tel. (0 5) 266 0620, nurodydami trūkstamus duomenis ar pastebėtas klaidas.
Išsamią informaciją apie grybų plotų deklaravimą rasite Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme „Dėl produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2014 m. birželio 23 d. Nr. 3D-382, suvestinė redakcija nuo 2025-01-01) – nuoroda.