Patikimi duomenys šiandien yra ne tik sprendimų pagrindas – jie tampa valstybės atsparumo dalimi. Tai aiškiai įvardijama atnaujintame Žemės ūkio ministerijos Lūkesčių rašte Žemės ūkio duomenų centrui.
Žemės ūkio ministerija patvirtino atnaujintą Lūkesčių raštą, kuriame aiškiai apibrėžiama valstybės kryptis artimiausiems ketveriems metams: stiprinti duomenimis grįstą sprendimų priėmimą, užtikrinti nepertraukiamą paslaugų ir informacinių sistemų veikimą bei didinti jų atsparumą veiklos rizikoms nestabiliais laikotarpiais, kai nuo patikimos informacijos priklauso sprendimų greitis ir valstybės gebėjimas veikti.
Lūkesčių raštas tampa strateginiu orientyru ŽŪDC veiklai 2026–2029 metų laikotarpiu. Jame apibrėžiami valstybės siekiai ir prioritetai, kurie taps pagrindu planuojant strateginius sprendimus, peržiūrint veiklos kryptis ir vertinant pažangą.
Lyderystė duomenų srityje
Valstybė tikisi, kad ŽŪDC išlaikys ir nuosekliai stiprins lyderystę žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros sektoriaus duomenų ir informacinių sistemų srityje – kaip institucija, kuri ne tik administruoja sistemas ir registrus, bet ir kuria vertę duomenų naudotojams, sprendimų priėmėjams bei visuomenei.
ŽŪDC patikėta kritinė infrastruktūra – oficialiosios žemės ūkio ir maisto sektoriaus statistikos bei rinkos informacinės sistemos, erdviniai ir kadastro duomenys, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita, ūkio tvarumo rodikliai bei nacionaliniu ir ES lygmeniu teikiama informacija.
Nuo šių duomenų kokybės ir patikimumo tiesiogiai priklauso sprendimų pagrįstumas ir poveikis sektoriui.
Patikimumas, saugumas ir nepertraukiama veikla
Lūkesčių rašte akcentuojama būtinybė užtikrinti nepertraukiamą valstybei svarbių informacinių sistemų veikimą, stiprinti kibernetinį saugumą ir didinti duomenų prieinamumą bei jų panaudojimą.
ŽŪDC keliami uždaviniai apima informacinių sistemų patikimumo užtikrinimą, procesų efektyvinimą, administracinės naštos mažinimą, paslaugų kokybės ir patogumo gerinimą bei atvirų duomenų plėtrą. Siekiama, kad duomenys būtų ne tik saugūs, bet ir lengvai pasiekiami bei naudojami prasmingai.
Duomenys valstybės saugumui
Duomenys tampa būtini ne tik ekonominiams sprendimams, bet ir valstybės saugumui – nuo jų tikslumo, savalaikiškumo ir prieinamumo priklauso sprendimų greitis, valstybės gebėjimas veikti koordinuotai ir visuomenės saugumas.
Lūkesčių rašte aiškiai įvardijama, kad ŽŪDC valdoma informacija yra kritiškai svarbi ir ypatingomis aplinkybėmis – nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu. Tokiais atvejais ypač reikšmingi tampa patikimi duomenys apie žemės ūkio ir maisto sektorių, gamybos apimtis bei sektoriaus pajėgumus.
Tolimesnis duomenų atvėrimas
Lūkesčių rašte akcentuojama ir atvirų duomenų plėtra – ne kaip formalus reikalavimas, o kaip sąmoningas valstybės pasirinkimas. Atviri duomenys – tai viešai prieinama, struktūruota informacija, kuria gali naudotis ne tik institucijos, bet ir mokslininkai, verslas, žurnalistai bei visuomenė.
Tokie duomenys gali būti naudojami pakartotinai – kuriant naujus skaitmeninius sprendimus, analitinius įrankius, tyrimus ar paslaugas. Taip valstybės sukaupta informacija tampa žinių ekonomikos pagrindu: ji ne tik saugoma, bet ir kuria pridėtinę vertę, skatina inovacijas bei stiprina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.
Efektyvumas ir pelninga komercinė veikla
Lūkesčių rašte numatyta, kad ŽŪDC, vykdydamas valstybei pavestas funkcijas, kartu turi siekti veiklos efektyvumo ir plėtoti pelningą komercinę veiklą. Tai apima žemėtvarkos ir geodezijos darbus, teritorijų planavimo dokumentų rengimą, nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą, melioruotos žemės ir melioracijos statinių projektavimą bei kitas su ŽŪDC veiklos sritimis susijusias paslaugas.
Akcentuojama būtinybė racionaliai naudoti žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūros išteklius, optimizuoti procesus ir mažinti sąnaudas, kartu didinant paslaugų kokybę ir konkurencingumą. ŽŪDC raginamas aktyviau dalyvauti jo veiklos srityse skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ir teikti ekonomiškai pagrįstas, užsakovų poreikius atitinkančias paslaugas.
Toks požiūris leidžia derinti viešąjį interesą su finansiniu tvarumu, užtikrinant, kad ŽŪDC būtų ne tik patikimas valstybės funkcijų vykdytojas, bet ir efektyviai valdoma organizacija, gebanti nuosekliai planuoti veiklą ir investicijas.
Geroji valdysena, skaidrumas ir atskaitomybė
Lūkesčių rašte pabrėžiama geroji valdysena, skaidrumas ir atsakomybė. Siekiama, kad ŽŪDC veikla atitiktų aukščiausius valstybės valdomų įmonių standartus, būtų stiprinamas rizikų valdymas, laikomasi skaidrių viešųjų pirkimų principų ir užtikrinamas atsakingas turto valdymas.
Valstybė tikisi, kad ŽŪDC laiku informuos apie reikšmingas rizikas ir sprendimus, reguliariai atsiskaitys už lūkesčių įgyvendinimą bei nuosekliai stiprins pasitikėjimą institucijos veikla.
Žmonės – organizacijos pamatas
Lūkesčių rašte išskiriama ir pati ŽŪDC organizacija – jos vidinė branda, kompetencijos ir žmonės. Valstybė tikisi, kad ŽŪDC veikla bus grindžiama aukštais etikos, socialinės atsakomybės ir profesinės kultūros standartais, o darbuotojų motyvacija, kompetencijų stiprinimas ir įsitraukimas taps ilgalaikio organizacijos tvarumo pagrindu.
Akcentuojamas nuolatinis dialogas su darbuotojų atstovais, sąžiningos darbo sąlygos, saugi ir pagarbi darbo aplinka bei kryptingas vidinės ir išorinės komunikacijos naudojimas. Valstybės požiūriu, patikimos informacinės sistemos neatsiejamos nuo profesionalios komandos – todėl ŽŪDC matomas kaip žinių ir kompetencijų centras.
—