Pirmą kartą Lietuvoje melioruotos žemės būklė įvertinta nuotoliniu būdu – pasitelkiant ortofotografinius vaizdus ir erdvinių duomenų analizę. Žemės ūkio duomenų centras per itin trumpą laiką – 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais – įgyvendino bandomąjį projektą Raseinių rajone, kuris parodė, kad toks metodas leidžia greitai ir tiksliai įvertinti melioruotos žemės būklę visos savivaldybės mastu.
„Bendradarbiaudami su Raseinių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus komanda pirmą kartą praktiškai išbandėme nuotolinį savivaldybės melioruotos žemės būklės vertinimą, naudodami ortofotografinius vaizdus ir viešai prieinamus valstybės duomenis. Šis sprendimas atveria naujas galimybes Lietuvoje – net ir dirbant su ribotais resursais galima greitai ir tiksliai nustatyti laukų būklę bei gauti patikimą visos savivaldybės vaizdą“, – sako ŽŪDC Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.
Rezultatai atskleidė tikrąjį mastą
Nuotolinis vertinimas padėjo nustatyti 174 hektarus iki šiol atskirai nefiksuotų, blogos būklės melioruotos žemės vietų.
Šiuos duomenis sujungus su anksčiau turėta informacija iš skirtingų šaltinių, paaiškėjo, kad bendras blogos būklės melioruotos žemės plotas Raseinių rajone siekia 7 535 hektarus. Taip pirmą kartą buvo pamatytas visas vaizdas. Visa surinkta informacija integruota į ŽŪDC erdvinių duomenų rinkinį Mel_DR10LT.
Raseinių rajonas tapo pirmąja savivaldybe, kurioje metodas buvo išbandytas praktiškai. Jis pasirinktas pagal kelis kriterijus: seniai atnaujintus melioruotos žemės būklės duomenis, aukštą žemės našumo balą ir naujausią prieinamą ortofotografinę medžiagą.
2025 m. lapkritį šiam pasirinkimui pritarė Žemės ūkio ministerija. Raseinių rajonas tapo pirmąja teritorija, leidusia patikrinti, ar nuotolinis vertinimas veikia realiomis sąlygomis ir gali būti taikomas visos Lietuvos mastu.
Kaip nuotoliu vertinama melioruotos žemės būklė
Melioruotos žemės būklė vertinta analizuojant ortofotografinius vaizdus – nuotraukas, darytas iš oro, kurios leidžia matyti visą teritoriją vienu metu. Šiuose vaizduose ieškota požymių, rodančių galimas melioracijos problemas.
Pagrindinis dėmesys skirtas augalų augimo vaizdui (vietoms, kur augalai silpnesni ar nevienodi) ir drėgniems, tamsesniems dirvos plotams, kurie dažnai signalizuoja apie neveikiantį drenažą.
Gauti rezultatai buvo tikrinami dviem etapais: pirmiausia specialistai juos analizavo kompiuterių ekranuose, vėliau dalis duomenų patikrinta ir laukuose.
Pasak Redos Bankauskaitės, didelė projekto vertė – galimybė per labai trumpą laiką pereiti visą procesą – nuo skirtingų duomenų surinkimo iki rezultatų patikros. Tai leido įsitikinti, kad nuotoliniu būdu nustatyti duomenys atitinka realią situaciją ir gali būti naudojami planuojant tolimesnius darbus.
Svarbus žingsnis į naują duomenų atnaujinimo standartą
Pilotinis projektas patvirtino, kad ortofotografinių vaizdų analizė yra tinkamas ir palyginti nedaug išteklių reikalaujantis būdas masiškai nustatyti užmirkusias ir blogos melioracinės būklės žemės vietas.
Raseinių rajone gauti duomenys tapo atskaitos tašku – pagrindu, nuo kurio galima toliau nuosekliai tikslinti melioruotos žemės būklės informaciją. Ateityje, kasmet analizuojant naujausius ortofotografinius vaizdus, būtų galima stebėti pokyčius, atskirti laikinas problemas nuo ilgalaikių ir tiksliau planuoti melioracijos sistemų remonto bei rekonstrukcijos darbus.
ŽŪDC įgyvendintas projektas yra svarbus žingsnis kuriant naują, vienodo tikslumo melioruotos žemės būklės atnaujinimo standartą Lietuvoje.