Remiantis I pusmečio duomenimis, ES šalyse pastebimos aiškios tendencijos gyvulininkystės sektoriuje: kiaulių skerdimų ir kiaulienos gamybos apimtys toliau auga, tuo tarpu galvijų sektoriuje stebimas nuoseklus mažėjimas, kurį lemia tiek ilgalaikiai struktūriniai pokyčiai, tiek nacionalinės politikos priemonės. Per pirmuosius šešis 2025 metų mėnesius ES šalyse buvo paskersta beveik 112 mln. kiaulių – tai 1,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šis augimas patvirtina, kad tęsiasi dar 2024-aisiais metais prasidėjusi atsigavimo tendencija. Didžiausia skerdimų apimtis ir toliau fiksuojama Ispanijoje, kur per pusmetį paskersta apie 28 mln. kiaulių. Kartu su skerdimų skaičiumi augo ir kiaulienos gamyba, kuri per pirmąjį pusmetį padidėjo 3,2 proc. Palyginti su skerdimų skaičiaus augimu, didesnis produkcijos šuolis rodo, kad vidutinis kiaulių skerdenų svoris didėja. Tai gali būti susiję su tobulesne šėrimo strategija, genetiniu pagerinimu arba rinkos reikalavimu efektyvinti gamybą.
Tuo tarpu galvijų sektoriuje toliau fiksuojamas mažėjimas. 2025 m. pirmąjį pusmetį ES buvo paskersta apie 10,5 mln. galvijų – tai 4,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m. Labiausiai skerdimų apimtys sumažėjo Nyderlanduose, kur gyvulininkystės sektoriui didelę įtaką daro aplinkosaugos reikalavimai ir kompensacijos už pasitraukimą iš gamybos. Mažėjimas fiksuotas ir Vokietijoje, kur gyvulių skaičius jau keletą metų iš eilės nuosekliai mažėja. Galvijienos gamyba mažėja lėčiau nei skerdimų skaičius – per pusmetį ji sumažėjo tik 3,1 proc., iki 3,14 mln. tonų. Šis skirtumas paaiškinamas tuo, kad daugelyje ES šalių padidėjo vidutinis galvijų skerdenų svoris, kuris iš dalies kompensuoja mažėjantį skerdimų skaičių.
Pirmojo pusmečio rezultatai atskleidžia aiškią diferenciaciją tarp dviejų pagrindinių gyvulininkystės šakų ES: kiaulininkystė, ypač Ispanijoje ir Vidurio Europoje, rodo atsigavimą ir gamybos augimą, o galvijininkystė, ypač Nyderlanduose ir Vokietijoje, susiduria su ilgalaikiais iššūkiais bei griežtėjančiais reikalavimais.
Kaip šios tendencijos klostysis antrąjį metų pusmetį ir kokį poveikį jos turės visos ES gyvulininkystės struktūrai, priklausys nuo daugelio veiksnių – nuo rinkos kainų ir eksporto galimybių iki klimato kaitos bei aplinkosaugos politikos krypčių.
Šaltinis – AMI