Apsilankymas turguje daugeliui mūsų – tai ne tik apsipirkimas, bet ir svarbus kasdienybės ritualas. Čia galima įsigyti šviežių daržovių, kaimiškų kiaušinių ar mėsos, šiltų kepinių bei stiklainėlį medaus, pabendrauti su pažįstamu ūkininku ir pasiderėti dėl kainos. Turgaus prekystaliai vilioja ne tik kvapais ir skoniais – čia kaip ant delno matyti regionų realybė.
Kad šią realybę būtų galima palyginti tarp apskričių, Žemės ūkio duomenų centras išanalizavo standartinį krepšelį – tarsi miniatiūrinį mūsų kasdienio stalo atspindį. Jame sudėti vieno kilogramo porcijomis (pienui – litras) svarbiausi produktai: varškė, pienas, kiaulienos kumpis ir sprandinė, švieži lašiniai, vištiena, sūdyta silkė, medus, bulvės, svogūnai, česnakai ir dešimt kiaušinių. Kitaip tariant – visa tai, ką dažnas pirkėjas bent kartą per savaitę parsineša iš turgaus.
Ir nors kaina – pirmasis dalykas, kuris užkliūva už mūsų akių – ji nėra vienintelis kriterijus. Nemažiau svarbu, kokią dalį nuo atlyginimo sudaro sumokėta kaina. Būtent čia išryškėja paradoksai.
2023 m. pradžioje daugelyje apskričių standartinis krepšelis kainavo apie 40–45 eurus.
2024 m. kontrastai sustiprėjo. Vilniaus apskrityje krepšelis pasiekė 53,12 euro, tačiau sudarė tik 3,54 proc. atlyginimo – Vilniaus gyventojai už mėnesio algą galėjo nusipirkti apie 28 krepšelius. Tuo tarpu Panevėžio (51,77 €) ir Šiaulių apskrityse (50,76 €) jis siekė daugiau kaip 4,3 proc. pajamų – tai reiškė apie 23 krepšelius per mėnesį.
2025 m. pirmųjų aštuonių mėnesių vidurkiai rodo, kad krepšelio kaina dar kilo. Vilniaus apskrityje jis siekė 56,43 euro, o už vidutinę mėnesio algą buvo galima nusipirkti 26,6 krepšelio. Panevėžio apskrityje vidutinė kaina pakilo iki 55,47 euro, o įperkamumas sumažėjo iki 21,5 krepšelio – vieno prasčiausių rodiklių šalyje.
„Vien kaina neatskleidžia visos istorijos. Vilniaus apskrityje maisto krepšelis brangiausias, tačiau didesni atlyginimai reiškia, kad jis sudaro mažesnę dalį pajamų. Tuo tarpu Panevėžio ar Šiaulių apskrityse už panašią kainą gyventojams tenka atseikėti daugiau, nes jų atlyginimai mažesni“, – aiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.
Pigiausia – Marijampolės apskritis, brangiausia – Panevėžio
2024 m. gegužę pigiausias standartinis krepšelis Marijampolės apskrityje kainavo 41,37 eurus. Tačiau po metų – 2025 m. gegužę – tas pats krepšelis siekė jau 46,54 euro.
Tuo tarpu brangiausias krepšelis fiksuotas 2025 m. liepą Panevėžio apskrityje – 60,42 euro. Absoliutus skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio krepšelio sudarė 19 eurų.
„Tokius šuolius lemia sezoniškumas ir vietinės pasiūlos ypatumai – kai vienais metais gausus derlius, kainos krenta. Bet kitąmet, esant prastesnei pasiūlai ar brangesniam importui, jos gali pakilti labai sparčiai“, – aiškina dr. Evaldas Stankevičius, Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. ekonomistas.
Ne viskas, kas pigiau, yra „pigiau“
Vien tik kainų palyginimas klaidina. 2024 m. pigiausias krepšelis nominaliai buvo Marijampolės apskrityje (46,61 euro), o brangiausias – Vilniaus (53,12 euro). Atrodytų, kad Vilniaus apskrities gyventojai moka brangiausiai. Tačiau žiūrint į atlyginimų dydį, situacija apsiverčia.
Vilniuje vidutinė alga siekė 1501,2 euro, tad krepšelis „suvalgė“ vos 3,54 proc. atlyginimo. Marijampolės apskrityje, nors krepšelis pigesnis, jis sudarė net 4,05 proc. atlyginimo.
Dar ryškesnis kontrastas Panevėžio apskrityje: čia krepšelis kainavo 51,77 euro, bet sudarė 4,34 proc. atlyginimo.
„Vien pažvelgus į kainą gali pasirodyti, kad vienur gyventi pigiau. Tačiau pigesnės maisto kainos turguje dar nereiškia mažesnių išlaidų – jei atlyginimai mažesni, net ir pigesnis krepšelis gali kainuoti daugiau,“ – komentuoja dr. Irma Jankauskienė.
Kiek krepšelių už atlyginimą?
2024 m. vidutinis vilnietis už vieną mėnesio algą galėjo nusipirkti apie 28 standartinius maisto krepšelius, kaunietis – beveik tiek pat. Tuo tarpu šiaulietis ar panevėžietis – apie 23 krepšelius. Skirtumas tarp geriausios ir prasčiausios situacijos siekė net penkis krepšelius per mėnesį – ketvirtadalį viso atlyginimo vertės.
2025 m. visoje Lietuvoje įperkamumas tapo kuklesnis. Vilniaus apskrityje už mėnesio algą gyventojas galėjo įsigyti 26,6 krepšelio, Panevėžio – 21,5.
„Maisto kainų augimas – tai viso pasaulio tendencija. Pastaraisiais metais brango grūdai, pašarai ir energija, o dėl karo Ukrainoje sutriko trąšų bei žaliavų tiekimas. Pasaulinės logistikos grandines paveikė transporto kaštų šuolis, o dalies produktų – pavyzdžiui, svogūnų ar česnakų – pasiūlą apribojo eksportą ribojančios šalys. Visa tai pakėlė bazinių maisto produktų kainas ne tik mūsų turguose, bet ir visoje Europoje“, – aiškina dr. Irma Jankauskienė.
„Vis dėlto Lietuvos regionuose kainų skirtumus lemia ir vietinės priežastys. Vienur gausesnis derlius ar aktyvesnė vietos gamyba leidžia kainoms išlikti žemesnėms, kitur pasiūla siauresnė ir labiau priklausoma nuo importo. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje pigiausios daržovės ne visada reiškė pigesnį krepšelį pagal atlyginimus, o Klaipėdos apskrityje bendras lygis buvo arčiau vidurkio, bet kai kurių produktų – tokių kaip svogūnai ar varškė – kainos pasiekė rekordus. Svarbi ir turgaus specifika – vieni prekiautojai į kainą įskaičiuoja PVM, kiti – ne, todėl net tame pačiame mieste kainų skirtumai gali būti ryškūs. Todėl tas pats krepšelis vienoje apskrityje gali kainuoti keliolika eurų pigiau ar brangiau nei kitoje,“ – priduria dr. Evaldas Stankevičius.
ŽŪDC analizė atskleidė paradoksą: pigiausia gyventi nebūtinai ten, kur pigiausios kainos. Skirtumus lemia ne tik pasaulinės tendencijos, bet ir regionų specifika – vietinė pasiūla, atlyginimai ir net turgaus tradicijos.