Per vienuolika praėjusių metų mėnesių ES valstybėse buvo supirkta** 134,19 mln. t žalio pieno, t. y. 0,7 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Labiausiai žalio pieno supirkimas padidėjo Estijoje (6,2 proc., iki 835,4 tūkst. t), o daugiausia sumažėjo – Bulgarijoje (2,5 proc., iki 621,0 tūkst. t). Tarp ES valstybių didžiausiose žalio pieno gamybos šalyse, Vokietijoje ir Prancūzijoje, žalio pieno supirkimas kito skirtingai: Vokietijoje – sumažėjo 0,6 proc. (iki 29,59 mln. t), o Prancūzijoje – padidėjo 1,5 proc. (iki 21,79 mln. t). Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo supirkta 1,29 mln. t žalio pieno – 3,5 proc. daugiau nei 2023 m. sausio–lapkričio mėn. Europos Komisija (toliau–EK) prognozuoja, kad 2025 m. ES valstybėse nepaisant apie 0,7 proc. numatomo karvių bandos mažėjimo, bet esant palankioms klimato sąlygoms, žalio pieno gamyba turėtų padidėti apie 0,2 proc.
Analizuojamą laikotarpį sūrių gamyba ES valstybėse siekė 8,81 mln. t ir buvo 2,7 proc. didesnė nei 2023 m. sausio–lapkričio mėn. Vokietijoje (didžiausioje tarp ES valstybių sūrių gamybos šalyje) sūrių gamyba padidėjo 3,2 proc. (iki 2,32 mln. t). Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sūrių gamyba padidėjo 7,6 proc. (iki 95,7 tūkst. t). EK prognozuoja, kad 2025 m. ES sūrių gamyba turėtų būti apie 0,5 proc. didesnė nei praėjusiais metais. Tikėtina, kad tam įtakos turės didelė sūrių paklausa tiek vietinėje ES rinkoje, tiek trečiųjų šalių rinkose.
ES valstybėse, didėjant sūrių gamybai ir esant ribotai žalio pieno pasiūlai, stebimas pieno riebalų trūkumas. Nors sviesto paklausa išlieka didelė, tačiau 2024 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., sviesto ir kitų pieno riebalų gaminių*** (toliau–sviesto) gamyba ES valstybėse sumažėjo 1,4 proc. (iki 1,91 mln. t). Vokietijoje ir Prancūzijoje (didžiausiose tarp ES valstybių sviesto gamybos šalyse) sviesto gamyba sumažėjo, atitinkamai 0,9 proc. (iki 436,6 tūkst. t) ir 1,2 proc. (iki 362,7 tūkst. t). 2024 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvoje buvo pagaminta 10,7 tūkst. t sviesto – 15,3 proc. mažiau nei 2023 m. sausio–lapkričio mėn. Sviesto trūkumas atsiliepia ženkliai išaugusioms jo didmeninėms kainoms, kurios ES valstybėse per metus laiko padidėjo virš 30 proc.
Praėjusių metų sausio–lapkričio mėn., ES geriamojo pieno pagaminta 20,50 mln. t. – 1,0 proc. daugiau nei 2023 m. sausio–lapkričio mėn., o rauginto pieno produktų gamyba padidėjo 3,8 proc. (iki 7,40 mln. t). Ispanijoje, didžiausioje ES geriamojo pieno gamybos šalyje, minėto gaminio gamyba padidėjo 10,0 proc. (iki 4,58 mln. t), o Vokietijoje, didžiausioje ES raugintų pieno gaminių gamybos šalyje, minėtų gaminių gamyba padidėjo 4,0 proc. (iki 1,64 mln. t). Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje geriamojo pieno gamyba padidėjo 1,3 proc. (iki 60,0 tūkst. t), o raugintų pieno gaminių gamyba padidėjo 3,5 proc. (iki 70,3 tūkst. t).
Nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su 2023 m. sausio–lapkričio mėn., grietinėlės, skirtos tiesioginiam vartojimui, (toliau–grietinėlės) gamyba ES valstybėse padidėjo 3,7 proc. (iki 2,43 mln. t). Prancūzijoje ir Vokietijoje, didžiausiose ES grietinėlės gamybos šalyse, grietinėlės gamyba padidėjo, atitinkamai 2,6 proc. (iki 527,6 tūkst. t) ir 1,9 proc. (484,4 tūkst. t).
2024 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, ES valstybėse nugriebto pieno miltelių (toliau–LPM) gamyba padidėjo 0,05 proc. (iki 1,14 mln. t). Analizuojamu laikotarpiu Vokietijoje, didžiausioje tarp ES valstybių LPM gamybos šalyje, LPM gamyba sumažėjo 6,4 proc. (iki 298,1 tūkst. t).
*Kai kurių ES šalių duomenys yra konfidencialūs, todėl neįtraukti į pateiktą informaciją; **Be Liuksemburgo duomenų; ***Pateikiama sviesto ekvivalentu, kurio riebalų kiekis yra 82 proc. gaminio masės.
Šaltinis EK