Lietuvoje registruota daugiau kaip 629 tūkst. galvijų, beveik 126 tūkst. avių ir 647 alpakos. O kuriose savivaldybėse jų daugiausia, kokios veislės populiariausios ir kaip keičiasi gyvūnų skaičius? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų nuo šiol galima atrasti vienoje vietoje. Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) pristato naują viešą interaktyvią ūkinių gyvūnų statistikos platformą, leidžiančią kiekvienam patogiai tyrinėti Lietuvos gyvulininkystę – nuo bendrų šalies tendencijų iki konkrečios savivaldybės duomenų.
Lietuvos gyvulininkystė – daugiau nei vien skaičiai
ŽŪDC duomenys atskleidžia ne tik šalies gyvulininkystės mastą, bet ir jos įvairovę. 2026 m. spalio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 629 510 galvijų, 125 886 avys, 14 145 ožkos ir 17 427 arkliai.
Be tradicinių ūkinių gyvūnų, registre taip pat buvo 647 alpakos, 37 lamos ir 160 stručių.
Statistika leidžia pastebėti ir įdomių pokyčių. Pavyzdžiui, per metus galvijų Lietuvoje padaugėjo daugiau kaip 16 tūkstančių, arba 2,6 proc. Gyvulininkystės mastai skiriasi ir šalies regionuose – daugiausia galvijų registruota Šilalės rajone (43 449), antroje vietoje – Šilutės rajonas (40 734). Pastarasis taip pat pirmauja Lietuvoje pagal mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų skaičių.
Tačiau bendri skaičiai – tik dalis informacijos. Norint geriau suprasti Lietuvos gyvulininkystę, svarbu matyti, kaip gyvūnai pasiskirstę skirtingose savivaldybėse, kokios vyrauja veislės, kaip keičiasi bandų dydžiai ir kokios tendencijos ryškėja bėgant metams.
Pasak ŽŪDC Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vadovo Dariaus Valkausko, būtent galimybė palyginti skirtingus rodiklius leidžia susidaryti išsamesnį Lietuvos gyvulininkystės vaizdą.
„Kiekvienas skaičius pasakoja tam tikrą istoriją. Vienoje savivaldybėje vyrauja pieninė galvijininkystė, kitoje – mėsinių veislių galvijai, dar kitur išsiskiria avių ar kitų gyvūnų auginimas. Svarbu ne tik žinoti, kiek gyvūnų laikoma, bet ir suprasti, kaip keičiasi jų struktūra, laikytojų skaičius ir bandų dydžiai. Naujoji platforma leidžia šiuos duomenis lengvai palyginti ir geriau suprasti Lietuvos gyvulininkystėje vykstančius procesus“, – sako D. Valkauskas.
Nuo šalies žemėlapio iki konkrečios gyvūnų veislės
Vienas svarbiausių naujosios platformos privalumų – galimybė savarankiškai tyrinėti duomenis. Naudotojui pakanka pasirinkti dominančią gyvūnų rūšį, laikotarpį ar savivaldybę, ir statistinė informacija pateikiama interaktyviais grafikais, diagramomis bei žemėlapiais.
Pasirinkus savivaldybę Lietuvos žemėlapyje, visa analizė automatiškai pritaikoma pasirinktam regionui. Galima palyginti gyvūnų ir jų laikytojų skaičių, stebėti pokyčius per metus, nagrinėti bandų struktūrą.
Platformoje taip pat pateikiama informacija apie gyvūnų veisles, amžių, lytį, atvedimą, skerdimą, kritimą, eksportą ir importą. Atskiros diagramos leidžia matyti, kaip keičiasi gyvūnų struktūra, o tarptautinio judėjimo duomenys – iš kokių valstybių gyvūnai įvežami ir į kurias eksportuojami.
Iki šiol nemaža dalis šios informacijos buvo skelbiama atskirose statistinėse ataskaitose ir lentelėse. Dabar skirtingus rodiklius galima nagrinėti vienoje vietoje, be papildomų skaičiavimų ar specialių duomenų analizės įrankių.
Kai valstybės duomenys tampa naudingi kiekvienam
ŽŪDC Skaitmenizacijos departamento direktorės Vaidos Grucienės teigimu, naujoji platforma yra dar vienas žingsnis siekiant, kad valstybės registruose sukaupti duomenys būtų patogiau prieinami visuomenei.
„Valstybės registruose sukaupta daugybė vertingos informacijos, tačiau didžiausia vertė atsiskleidžia tada, kai duomenimis gali lengvai naudotis kiekvienas. Mums svarbu ne tik užtikrinti jų patikimumą ir saugumą, bet ir pateikti juos suprantamai, patogiai bei šiuolaikiškai. Naujoji platforma leidžia vienoje vietoje matyti aktualią informaciją ir pastebėti tendencijas, kurioms anksčiau reikėdavo analizuoti kelias ataskaitas ir lyginti skirtingus duomenų šaltinius. Būtent tokią skaitmenizacijos kryptį ir siekiame plėtoti – kad technologijos padėtų duomenis paversti realia nauda žmonėms“, – teigia V. Grucienė.
Interaktyvi statistika gali būti naudinga ne tik politikos formuotojams, ūkininkams ir žemės ūkio organizacijoms, bet ir savivaldybėms, mokslininkams, žurnalistams, studentams bei visiems, besidomintiems Lietuvos žemės ūkiu. Ji suteikia galimybę savarankiškai ieškoti atsakymų, lyginti skirtingus rodiklius ir stebėti jų kaitą.
Platformoje naudojami pirminiai ŽŪDC tvarkomo Ūkinių gyvūnų registro duomenys. Statistika atnaujinama kiekvieno mėnesio 15 dieną, paskelbiant praėjusio mėnesio informaciją. Naujausių laikotarpių duomenys gali būti tikslinami, o siekiant apsaugoti asmens duomenis, itin mažų gyvūnų laikytojų grupių informacija nedetalizuojama.
—
Naujoji Ūkinių gyvūnų statistikos platforma visiems prieinama nemokamai, be registracijos ar prisijungimo. Ją galima rasti ŽŪDC interneto svetainėje www.zudc.lt, pasirinkus „Leidiniai ir statistika“ → „Leidinių tipai“ → „Ūkinių gyvūnų statistika – interaktyvi švieslentė“, arba apsilankius tiesiogiai:
https://ismain.vic.lt/PublicGPSAS/statistika-perziura