Per trejus su puse metų kviečiai ir rugiai Lietuvoje atpigo maždaug trečdaliu. Panašiai sumažėjo ir miltų gamintojų kainos, tačiau duonos gaminių kainos tokio pat kritimo nepatyrė. Šiemet dalis duonos gaminių parduotuvėse jau pastebimai atpigo, o Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė kol kas nesuteikia pagrindo tikėtis naujos ryškios duonos brangimo bangos.
2026 m. liepą kviečių kilogramas Lietuvoje vidutiniškai kainavo apie 20 centų, kvietinių miltų kilogramas iš gamintojo – apie 36 centus, batono kilogramas iš gamintojo – 1,10 euro, o parduotuvėje – apie 2,27 euro. Kad skirtingas kainų grandis būtų galima palyginti, visos šios kainos pateikiamos be PVM.
Anot ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės dr. Irmos Jankauskienės, tai nėra keturios to paties produkto kainos, todėl jų skirtumo negalima vadinti kieno nors uždarbiu. Tačiau jos parodo, kiek daug kainą lemiančių veiksnių atsiranda tarp grūdo ir duonos kepalo – malimas, kepimas, energija, darbuotojų darbas, pakuotė, transportas ir prekyba.
„Būtų klaidinga tikėtis, kad grūdams atpigus 30 proc. tiek pat automatiškai turėtų atpigti ir duona. Tačiau žaliavos kainos pokytis neturėtų visiškai išnykti. Žiūrėdami į visą grandinę galime matyti, kur žaliavos atpigimas aiškiai atsispindi tolesnėje kainoje, o kur jo poveikis tampa gerokai silpnesnis“, – sako Irma Jankauskienė.
Grūdai ir miltai pigo trečdaliu, o dalis duonos gaminių brango
Per trejus su puse metų ir kviečiai, ir rugiai Lietuvoje atpigo maždaug trečdaliu. Beveik tiek pat sumažėjo ir kvietinių bei ruginių miltų gamintojų kainos. Tačiau kepyklų gaminių kainos jau keitėsi nevienodai.
Batono gamintojo pardavimo kaina nuo 2023 m. sausio iki 2026 m. liepos sumažėjo 15,3 proc. Vadinasi, kviečiams ir kvietiniams miltams atpigus maždaug trečdaliu, batonas iš gamintojo taip pat pigo, tačiau gerokai mažiau.
Duonos atveju kryptis buvo priešinga. Nuo 2023 m. birželio iki 2026 m. liepos tamsios duonos gamintojo kaina padidėjo 5,1 proc., šviesios – 6,2 proc.
Grūdai ir miltai pigo panašiai, tačiau batono gamintojo kaina mažėjo, o duonos – augo.
Vien grūdų ar miltų kainomis tokio skirtumo jau nepaaiškinsi. Kepyklos gaminio kainą lemia ir energija, darbuotojų darbas, kitos žaliavos, pakuotė bei kitos gamybos sąnaudos. Vien iš kainų negalima nustatyti, kuris iš šių veiksnių turėjo didžiausią įtaką ar daryti išvadų apie kepyklų maržas – tam reikėtų atskirų įmonių duomenų.
Šiemet dalis duonos gaminių jau pastebimai atpigo
Tačiau pirkėjui svarbiausia, kas vyksta dabar – kiek už duoną tenka mokėti parduotuvėje. Ir 2026 m. vaizdas jau palankesnis.
Nuo sausio iki rugpjūčio vidutinė tamsios duonos kaina parduotuvėse sumažėjo 11,5 proc., šviesios – 14,5 proc., o batono – net 20,7 proc.
Ryškiausiai šiemet atpigo batonas. Vien rugpjūtį jo vidutinė kaina sumažėjo nuo 2,75 iki 2,45 euro už kilogramą, arba 10,9 proc.
Tačiau pinga ne visi panašūs gaminiai. Pavyzdžiui, privačių prekės ženklų batono kaina nuo metų pradžios beveik nepasikeitė.
Tai dar kartą parodo, kad vienos bendros „duonos kainos“ nėra – skirtingų duonos rūšių ir prekės ženklų kainos gali keistis labai nevienodai net tuo pačiu laikotarpiu.
Ko laukti iki 2027 m. pavasario?
Dabartiniai duomenys nesuteikia pagrindo tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais duonos gaminiai galėtų smarkiai brangti vien dėl kviečių ar rugių kainų.
Rugsėjo pradžioje viename svarbiausių Europos kviečių kainų orientyrų – „Euronext“ biržoje – kviečių ateities sandorių kainos 2026 m. gruodžiui–2027 m. gegužei laikėsi maždaug 244–246 Eur už toną ribose. Ateities sandoriai nėra tiksli prognozė, tačiau dabartinis jų lygis naujo staigaus kviečių brangimo iki pavasario nerodo.
Panašų signalą siunčia ir pasaulinė rinka. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad 2026 m. pasaulinis kviečių derlius sieks apie 810,7 mln. tonų. Nors tai mažiau nei pernai, toks derlius vis tiek būtų antras didžiausias istorijoje.
Kita vertus, pigūs grūdai savaime negarantuoja tolesnio duonos gaminių pigimo. Dalies duonos gaminių kainos šiemet jau pastebimai sumažėjo, o erdvę tolesniam ryškiam kritimui riboja darbo, energijos, transporto ir kitos gamybos sąnaudos.
„Šiandien turimi duomenys labiau rodo kainų stabilizavimosi ir nuosaikaus spaudimo aukštyn, o ne naujos staigios brangimo bangos scenarijų. Jeigu kitąmet duonos gaminiai pradėtų pastebimai brangti, vien paaiškinimo, kad pabrango kviečiai, nepakaktų. Reikėtų žiūrėti į visą grandinę ir nustatyti, kur kainos pokytis iš tiesų prasidėjo“, – sako ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Evaldas Stankevičius.