Nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki liepos 31 d. pieno gamintojai, parduodantys pieną ar pieno produktus tiesiai vartotojams, turi pateikti Pieno gamybos ir realizavimo metinę deklaraciją už 2025–2026 m. apskaitos laikotarpį.
Žemės ūkio duomenų centras primena, kad joje pateikiami duomenys už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d. Šie duomenys svarbūs ne tik apskaitai – jie leidžia geriau matyti tiesioginio pieno ir pieno produktų pardavimo paveikslą Lietuvoje.
„Dažnai į deklaraciją žiūrima tik kaip į prievolę, tačiau jos duomenys yra itin vertingi. Jie padeda geriau suprasti, kaip Lietuvoje veikia trumposios tiekimo grandinės, kai pienas ir pieno produktai vartotojus pasiekia tiesiai iš ūkių, be ilgos tarpininkų grandinės. Iš šių duomenų matyti, kokie produktai dažniau parduodami tiesiogiai ir kaip jie pasiskirsto skirtinguose regionuose“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė.
Kurios apskritys pirmauja pagal tiesioginį pieno produktų pardavimą
2024–2025 m. apskaitos laikotarpio deklaracijų duomenys atskleidžia gana aiškų regioninį vaizdą: tiesioginio pieno produktų pardavimo lyderiai Lietuvoje nėra tie patys visose kategorijose.
Pagal paties pieno kiekius ryškiausiai išsiskiria Klaipėdos ir Panevėžio apskritys, o trečioje vietoje rikiuojasi Šiaulių apskritis.
Tačiau kalbant apie perdirbtus pieno produktus, lyderystė persikelia kitur – Šiaulių apskritis aiškiai pirmauja pagal rūgpienio, sviesto, grietinės ir varškės kiekius. Vaisinio jogurto kategorijoje išsiskiria Panevėžio ir Kauno apskritys, o Tauragės apskritis patenka tarp lyderių net keliose produktų grupėse (rūgpienis, sviestas, grietinė, varškė).
2024-2025 apskaitos metų Pieno apskaitos informacinės sistemos duomenys rodo, kad trumpųjų tiekimo grandinių žemėlapis Lietuvoje nėra vienalytis – skirtingi regionai stiprūs vis kituose pieno produktų segmentuose
| Produktas | 1 vieta | 2 vieta | 3 vieta |
| Pienas | Klaipėdos apskr. –
1 927 624,80 kg |
Panevėžio apskr. –
1 910 588,90 kg |
Šiaulių apskr. –
946 873,70 kg |
| Vaisinis jogurtas | Panevėžio apskr. –
21 088,00 kg |
Kauno apskr. –
20 000,00 kg |
Šiaulių apskr. –
13 493,00 kg |
| Rūgpienis | Šiaulių apskr. –
71 102,00 kg |
Panevėžio apskr. –
12 200,00 kg |
Tauragės apskr. –
11 303,00 kg |
| Sviestas | Šiaulių apskr. –
4 847,20 kg |
Panevėžio apskr. –
2 685,40 kg |
Tauragės apskr. –
2 543,00 kg |
| Grietinė | Šiaulių apskr. –
257 263,30 kg |
Tauragės apskr. –
20 728,20 kg |
Panevėžio apskr. –
7 267,70 kg |
| Varškė | Šiaulių apskr. –
468 335,40 kg |
Tauragės apskr. –
27 148,70 kg |
Panevėžio apskr. –
17 708,50 kg |
Deklaraciją galima pateikti dviem būdais – internetu arba per savivaldybę ar seniūniją
Deklaraciją pieno gamintojai gali pateikti dviem būdais. Tie, kurie naudojasi elektronine bankininkyste, gali savarankiškai prisijungti prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) per Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainę ir užpildyti elektroninę formą.
Tuo metu pieno gamintojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į savo savivaldybę ar seniūniją, kur atsakingi darbuotojai padeda suvesti deklaracijos duomenis į sistemą, juos sutikrina ir patvirtina pateikimą.
Savivaldybės ir seniūnijos išlieka pagrindiniu pasirinkimu
Praktika rodo, kad būtent savivaldybės ir seniūnijos ir toliau išlieka pagrindiniu deklaracijų pateikimo kanalu. Nors savarankiškai per elektroninę bankininkystę deklaruojančių pieno gamintojų dalis pamažu didėja – nuo 1,2 proc. 2019–2020 m. iki 5,8 proc. 2024–2025 m. apskaitos laikotarpiu, – absoliuti dauguma vis dar renkasi deklaruoti su savivaldybių pagalba.
Svarbu deklaruojantiems
ŽŪDC atkreipia dėmesį, kad deklaraciją verta pradėti pildyti pasiruošus visus apskaitos laikotarpio duomenis. Prieš teikiant deklaraciją rekomenduojama susirinkti informaciją apie per laikotarpį parduotą pieną, parduotus ar atiduotus pieno produktus, taip pat apie pieną, sunaudotą tiesiogiai vartoti ar atiduotą gyvuliams šerti.
Paprasčiausia tai padaryti turint užrašus ar apskaitos žurnalą, kuriame šie kiekiai buvo fiksuojami visus metus. Jei deklaruojama savarankiškai, papildomai reikės aktyvios elektroninės bankininkystės prisijungti prie PAIS