Artėjant Velykoms, daugelis Lietuvos gyventojų jau planuoja, ką dės ant šventinio stalo ir kiek tam skirs pinigų. Dažniausiai šiai progai numatoma 50–100 eurų, tačiau šiemet matyti ir kita tendencija – nors tradicinis Velykų stalas, palyginti su pernai, šiek tiek atpigo, pirkėjai išlieka atsargūs. Po kelerius metus trukusių kainų svyravimų ir dabartinio infliacinio spaudimo gyventojai atidžiau lygina kainas, dažniau ieško nuolaidų ir jautriau vertina net nedidelius pokyčius.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė rodo, kad orientacinis keturių asmenų namų ūkio Velykų krepšelis šiemet kainuoja 33,15 euro – 2,2 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Kitaip tariant, nors dalis šventinio stalo produktų brango, bendras krepšelis vis tiek pigo. Tačiau vartotojams dėl labiausiai pastebimų produktų kainų pokyčių gali susidaryti priešingas įspūdis.
„Velykų stalo kainą žmonės vertina ne skaičiuotuvu, o per konkrečius produktus. Jei brangsta kiaušiniai – vienas svarbiausių šios šventės simbolių – natūralu, kad daugeliui atrodo, jog brangsta ir pačios Velykos“, – sako ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.
Vertindamas, kiek šiemet kainuoja tradicinis Velykų rytas, ŽŪDC sudarė orientacinį keturių asmenų šventinio stalo krepšelį. Į jį įtraukti dažniausiai šiai progai perkami produktai: 10 kiaušinių, 1 kg kiaulienos kumpio, 0,5 kg rūkytos ar virtos dešros, 1 kg bulvių, 0,5 kg morkų, 0,3 kg konservuotų žirnelių, 0,4 kg majonezo, 0,4 kg grietinės, duona ar batonas, 0,5 kg agurkų, 0,5 kg pomidorų ir vienas Velykų kepinys.
Įspūdis svarbiau už kainą
Bendrą Velykų krepšelio kainą šiemet labiausiai žemyn tempė atpigę baziniai produktai: bulvės atpigo 15,4 proc., morkos – 14,3 proc., saulėgrąžų aliejus – 8,2 proc.
Mažėjo ir kai kurių kitų svarbių produktų kainos – šaltai rūkyta dešra atpigo 4,5 proc., grietinė – 3,6 proc., o kiaulienos kumpio kaina beveik nepakito.
Tačiau vartotojų dėmesį labiausiai patraukia ne atpigę baziniai produktai, o brangstantys Velykų simboliai ir šventei svarbiausi ingredientai. Pomidorai pabrango 18,1 proc., kiaušiniai – 5,3 proc., konservuoti žirneliai – 4,8 proc., o trumpavaisių agurkų kaina beveik nesikeitė.
„Taip ir susiformuoja Velykų paradoksas: bendras krepšelis pinga, bet jausmas gali būti priešingas. Pigesnės bulvės ar morkos pirkėjo emocijos neveikia taip stipriai kaip brangesni kiaušiniai – vienas ryškiausių šios šventės simbolių“, – aiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.
Perkamoji galia augo sparčiau nei kainos
Šių metų Velykų kainų pokyčius svarbu vertinti platesniame ekonominiame kontekste. Nors reprezentatyvus Velykų krepšelis per metus atpigo 2,2 proc., gyventojų pajamos tuo pat metu augo sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 9 proc., todėl šventinis stalas daugeliui namų ūkių tapo santykinai lengviau įperkamas.
Skaičiuojama, kad jei 2025 m. vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus galėjo įsigyti apie 58 tokius Velykų krepšelius, tai 2026 m. – jau apie 64. Kitaip tariant, perkamoji galia padidėjo maždaug 11 proc.
„Tai reiškia, kad nors vartotojai išlieka atsargūs, jų finansinės galimybės objektyviai yra geresnės nei prieš metus. Daliai namų ūkių tai gali reikšti ne didesnį maisto kiekį, o kokybiškesnį pasirinkimą – pavyzdžiui, aukštesnės klasės kiaušinius, brangesnius pieno produktus ar įvairesnius kepinius“, – dalinasi dr. Irma Jankauskienė.
Namuose gaminti vis dar apsimoka
ŽŪDC atskirai įvertino ir tradicinio Velykų kepinio – Velykų bobos – savikainą. Skaičiavimai rodo, kad ir šioje šventinio stalo dalyje taip pat matomas šioks toks
pigimas.
Pagal tipinę receptūrą, pagrindinių ingredientų – miltų, pieno, sviesto, cukraus ir kiaušinių – kaina 2025 m. kovo pabaigoje sudarė apie 4,39 Eur, o 2026 m. kovo pabaigoje – apie 4,32 Eur. Įvertinus kitus ingredientus ir energijos sąnaudas, bendra namuose gaminamos Velykų bobos savikaina sumažėjo nuo 5,56 Eur iki 5,49 Eur.
Tam daugiausia įtakos turėjo atpigęs cukrus, pigesnis aliejus ir šiek tiek mažesnės sviesto kainos. Tai reiškia, kad bent dalį šventinio stalo ir šiemet vis dar apsimoka ruošti namuose.
Kepiniams svarbių ingredientų dinamika šiemet palankesnė nei pernai. Tai rodo, kad namų gamyba išlieka racionalus pasirinkimas, ypač tiems vartotojams, kurie nori kontroliuoti išlaidas, bet kartu išlaikyti tradicinį ir gausų šventinį stalą
Pirkėjai tampa vis racionalesni
Šių metų tendencijos rodo, kad bendras Velykų vartojimo lygis Lietuvoje išlieka gana stabilus. Dauguma gyventojų ir toliau planuoja šventėms skirti panašų biudžetą kaip ir pernai, dažniausiai – nuo 50 iki 100 eurų. Daugiau nei pusė vartotojų ketina išleisti tiek pat, kiek prieš metus.
Vis dėlto stabilus biudžetas dar nereiškia atsipalaidavimo. Pirkėjų elgsena rodo priešingą kryptį – jie tampa jautresni kainoms. Daugumai svarbiausiu apsipirkimo motyvu išlieka mažesnė kaina ar nuolaida, todėl net ir santykinai gerėjant bendrai finansinei padėčiai, apsipirkimo sprendimai tampa racionalesni.
Tai leidžia teigti, kad po ankstesnių metų infliacijos šuolių susiformavo atsargesnis vartotojo tipas. Jis nebūtinai mažina vartojimą, tačiau kur kas dažniau planuoja pirkinius iš anksto, lygina kainas ir atsargiau vertina net nedidelius kainų svyravimus.
—
Šiemet Velykų stalas kainuoja kiek mažiau, o tai daugeliui namų ūkių yra gera žinia.
Vis dėlto, bendra maisto kainų kryptis išlieka nevienoda: dalis žaliavų, tokių kaip pienas, sviestas ar cukrus, buvo pigesnės nei prieš metus ir mažino bendrą krepšelio kainą, tačiau riebalų ir dalies mėsos produktų grupėse spaudimas kainoms vis dar jaučiamas.
Prie to prisideda ir naftos kainos, kurios ilgainiui gali veikti transporto, logistikos bei gamybos sąnaudas. Vartotojai tai jaučia ir savo išlaidas planuoja atsargiau.