Kiekvieną dieną mus supa šimtai neregimų susitarimų – nuo to, kaip veikia mūsų technologijos, iki to, kaip apsaugomi mūsų duomenys. Jie kuria tvarką, stiprina pasitikėjimą ir jungia pasaulį, kuriame gyvena daugiau nei aštuoni milijardai žmonių. Spalio 14-oji – Pasaulinė standartizacijos diena – primena, kad šią tvarką kuria žmonės, siekiantys vienybės ir pasitikėjimo.
Bet ar kada susimąstėte, kaip viskas prasidėjo?
Nuo Londono iki Ženevos: ISO pradžia
1946 m. spalio 14 d. Londone (Anglija) susirinko 25 šalių atstovai. Europa dar tik pradėjo atsigauti po II pasaulinio karo, todėl buvo ieškoma ne tik būdų atkurti ekonomiką, bet ir bendrų taisyklių, kurios padėtų suderinti pramonės, prekybos ir technologijų plėtrą.
Į susitikimą atvyko nacionalinių standartų institucijų, mokslo, inžinerijos ir valstybių institucijų atstovai. Jie sutarė, kad pasauliui reikia vieningos sistemos, kuri padėtų suvienodinti skirtingų šalių techninius reikalavimus ir užtikrintų tarpusavio supratimą.
Taip gimė idėja sukurti organizaciją, kuri taptų tarptautiniu standartizacijos centru. Po metų – 1947-aisiais – Ženevoje (Šveicarija) pradėjo veikti Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO).
1970 m. ISO prezidento iniciatyva spalio 14-oji paskelbta Pasauline standartizacijos diena. Šios dienos tikslas – priminti, kad standartai nėra vien techniniai dokumentai. Tai susitarimai, kurie paverčia įvairovę darnia sistema – kad visur galiotų tie patys kokybės ir saugumo principai.
Nuo tada kiekvienais metais ši diena minima visame pasaulyje – rengiamos konferencijos, parodos ir diskusijos, kuriose aptariama, kaip standartai prisideda prie pažangos ir bendradarbiavimo tarp valstybių.
Ar žinojote, ką iš tikrųjų reiškia ISO?
Daugelis mano, kad ISO – tai sutrumpinimas nuo International Standards Organization ar International Organization for Standardization. Tačiau iš tiesų tai – pavadinimas, o ne akronimas.
Jis kilęs iš graikiško žodžio isos, reiškiančio „lygus“. Šis žodis pasirinktas neatsitiktinai – juk standartai ir yra būdas suvienodinti, sukurti vienodas sąlygas visiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje jie taikomi.
Todėl ISO liko vienodu pavadinimu visose kalbose – taip išvengta vertimų, o pats žodis tapo pasauliniu simboliu, reiškiančiu kokybę, patikimumą ir tarpusavio pasitikėjimą.
Kodėl standartai – daugiau nei formalumas
Standartai – tai tylūs susitarimai, dėl kurių pasaulis veikia sklandžiai. Jų dėka inžinieriai iš Japonijos, Vokietijos ar Lietuvos kalba ta pačia technine kalba. Dėl standartų gaminiai iš skirtingų šalių dera tarpusavyje, dokumentai atrodo atpažįstamai, o duomenys keliauja saugiai.
Tai reiškia, kad žmogus, pirkdamas prekę ar naudodamasis paslauga, gali būti tikras dėl jos kokybės ir saugumo – nes už jos slypi tie patys tarptautiniai reikalavimai. Kai organizacija vadovaujasi ISO principais, tai reiškia daugiau nei taisykles ar procedūras. Tai – aiškūs procesai, atsakomybė, nuolatinis tobulinimas ir pasitikėjimas.
Todėl ISO standartai tapo pasauliniu kokybės simboliu – atpažįstamu tiek didžiosiose tarptautinėse įmonėse, tiek valstybės institucijose. O vartotojui tai – garantija, kad jo pasitikėjimas pagrįstas, o gauti duomenys ir paslaugos atitinka aukščiausius kokybės, aplinkosaugos ir saugumo standartus.
ŽŪDC – viešojo sektoriaus pavyzdys, kaip standartai veikia praktikoje
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) yra vienas iš nedaugelio viešojo sektoriaus pavyzdžių, kai įmonė yra sertifikuota pagal tris pagrindinius ISO standartus – kokybės, aplinkosaugos ir informacijos saugumo.
ŽŪDC savo veiklos standartizacijos kelią pradėjo nuo pat įsikūrimo, tai yra – 2023 m. Nuo tada vykę vidaus ir sertifikavimo auditai atlikti be jokių pastabų, o tai rodo aukštą organizacijos brandą, atsakomybę ir nuoseklų požiūrį į tvarumą bei skaidrumą.
Kiekvienas iš šių standartų apima skirtingą, bet tarpusavyje susijusią veiklos sritį:
-
ISO 9001:2015 padeda užtikrinti procesų nuoseklumą ir paslaugų kokybę;
-
ISO 14001:2015 – atsakingą požiūrį į aplinką ir išteklių naudojimą;
-
ISO 27001:2022 – duomenų saugumą ir informacijos patikimumą.
Akcentuotina, kad ŽŪDC taikoma integruota vadybos sistema, savyje apjungianti visus tris standartus, leidžianti veikti patikimai, skaidriai ir tvariai, tai yra grįsta tokiais principais, kurių iš valstybės institucijos tikisi kiekvienas pilietis. Ši integracija trumpai galėtų būti apibūdinta taip: kokybiškos paslaugos privalo atitikti aukščiausius kibernetinio saugumo reikalavimus, taip pat daryti minimalų poveikis aplinkai. Tokį įsipareigojimą keliame sau, jį taip pat garsiai deklaruojame ir savo suinteresuotosioms šalims.
—
Pasaulinė standartizacijos diena primena, kad už kiekvieno standarto slypi ne tik techninis dokumentas, bet žmonės, kurie kasdien kuria tvarką, pasitikėjimą ir kokybę. Tad Pasaulinės standartizacijos dienos proga verta sustoti akimirkai ir įvertinti, kiek daug reiškia bendra kalba – tarp šalių, institucijų ir žmonių.