Šviežios žuvies poreikis Lietuvoje kasmet auga, tačiau natūralūs jūrinių žuvų ištekliai mažėja, o žvejybą riboja griežtėjantys ES reglamentai. Šią spragą vis aktyviau užpildo akvakultūros sektorius – modernios uždaros akvakultūros sistemos (UAS), kuriose žuvis auginama arčiau vartotojų, taupant vandenį, energiją ir užtikrinant stabilią pasiūlą vidaus rinkoje.
Vien per 2025 m. pirmąjį pusmetį UAS produkcijos gamyba Lietuvoje augo 7 proc. ir pasiekė 697 tonas. Tai dar kartą patvirtina, kad šalies žuvininkystės sektoriaus plėtra įgauna pagreitį.
„Uždaros akvakultūros sistemos suteikia didesnį produktyvumą, mažesnę priklausomybę nuo klimato sąlygų ir sudaro sąlygas gaminti ten, kur yra paklausa – arčiau didžiųjų miestų vartotojų. Tai ne tik moderni technologija, bet ir atsakas į globalius žuvų išteklių iššūkius“, – sako dr. Irma Jankauskienė, Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė.
Plėtra per dešimtmetį – 3,6 karto
UAS sektoriaus plėtra Lietuvoje įspūdinga. 2015 m. tokių sistemų bendras tūris siekė vos 6200 m³, o 2025 m. jau 13 280 m³ – daugiau nei dvigubai. Tuo pačiu laikotarpiu gamyba išaugo 3,6 karto.
Pagrindinė rūšis, auginama uždarose sistemose, yra Afrikinis šamas (Clarias gariepinus). Jo biologinės savybės – greitas augimas, atsparumas aplinkos pokyčiams ir aukštas produktyvumas – daro šią rūšį itin patrauklią ūkininkams. Neatsitiktinai net 61 proc. visos UAS produkcijos sudaro būtent šamai.
Greta jų auginami ir vaivorykštiniai upėtakiai, europiniai unguriai, alpiniai šalviai. Tai plečia asortimentą ir prisideda prie rinkos diversifikacijos – vartotojai gali rinktis ne tik tradicines, bet ir nišines rūšis.
Gamyba auga, kainos – priešinga kryptimi
Didėjanti pasiūla daro įtaką rinkos kainoms. Afrikinio šamo vidutinė didmeninė gamintojo kaina 2025 m. pirmąjį pusmetį siekė 3,60 EUR/kg (be PVM). Tai mažiau nei 2024 m. (4,00 EUR/kg) ir 2023 m. (4,15 EUR/kg).
„Akvakultūros sektorius Lietuvoje pereina iš augimo į brandos etapą. Gamyba auga, konkurencija stiprėja, todėl natūralu, kad kainos juda žemyn. Tai reiškia, kad vartotojai gauna daugiau kokybiškos žuvies už prieinamesnę kainą, tačiau augintojams tai tampa iššūkiu“, – aiškina dr. I. Jankauskienė.
Rinka ieško balanso
2024 m. Lietuvoje buvo užauginta ir realizuota 1,3 tūkst. tonų UAS produkcijos, kurios vertė siekė 5,7 mln. eurų. Tai 16,6 proc. daugiau nei 2023-iaisiais. Apie 97% užaugintos UAS akvakultūros produkcijos buvo realizuota Lietuvos rinkoje.
Ekspertai prognozuoja, kad augimo tendencija tęsis, nes paklausa šviežiai, Lietuvoje užaugintai žuviai didėja. Tačiau kainų dinamika rodo, jog sektoriui teks ieškoti balanso tarp gamybos apimčių, efektyvumo ir rinkos prisitaikymo.
„Artimiausiais metais didžiausią įtaką turės technologijų diegimas, energijos sąnaudų valdymas ir rinkodaros sprendimai. Lietuva jau dabar demonstruoja, kad geba sparčiai plėtoti intensyvią akvakultūrą, tačiau svarbu išlaikyti konkurencingumą ne tik vidaus, bet ir eksporto rinkose“, – pabrėžia dr. I. Jankauskienė.