Ar žinojote, kad kiekvienas Lietuvos žemės ūkio subjektas turi savo „ekonominę vizitinę kortelę“, kuri padeda įvertinti, kokio masto yra ūkis?
Tai – žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) – pinigais išreikštas rodiklis, parodantis, kokio dydžio yra žemės ūkio valda. Jis apskaičiuojamas pagal visą valdos produkcijos standartinę vertę (vidutines rinkos vertes už tam tikrą kiekį produkcijos) bei pajamas už žemės ūkiui suteiktas paslaugas.
Žemės ūkio duomenų centras skelbia naujausius žemės ūkio valdų ekonominius dydžius. „Šie duomenys yra svarbūs tiek ūkio subjektams, tiek valstybės institucijoms – nes pagal jį sprendžiama, kokiose paramos priemonėse pagal Lietuvos kaimo plėtros programas gali dalyvauti ūkis. Pagal minimą rodiklį taip pat galima stebėti, kaip keičiasi šalies žemės ūkio portretas“, – sako ŽŪDC Administravimo departamento direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Lina Zinkevičienė
Augalininkystė išlieka pagrindine ūkių varomąja jėga, dominuoja fiziniai asmenys
Pasak Žemės ūkio duomenų centro Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų skyriaus vadovės Loretos Čeikauskienės, pirmąjį šių metų pusmetį, kaip ir praėjusiais metais, didžiausią žemės ūkio valdų ekonominio dydžio dalį sudarė augalininkystės produkcija – net 70,5 % visos vertės, o gyvulininkystė sudarė 29,3 %. Pernai šie skaičiai buvo labai panašūs – atitinkamai 70,4 % ir 28,8 %.
Kaip ir pernai, dauguma žemės ūkio valdų priklauso fiziniams asmenims. 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo 146 tūkst. žemės ūkio valdų:
- Fiziniams asmenims priklausė 144 290 valdos,
- Juridiniams asmenims – 1 787 valdos.
Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 147 205 ir 1 824.
Daugiausia valdų – Vilniaus, Kauno, Utenos ir Šiaulių apskrityse
Geografiškai didžiausia valdų koncentracija išlieka Vilniaus (18 685), Kauno (18 348), Utenos (17 494) ir Šiaulių (14 380) apskrityse. Palyginti su pernai, visose šiose apskrityse valdų šiek tiek sumažėjo.
Pernai Vilniaus apskrityje buvo 19 167, Kauno – 18 763, Utenos – 17 784, Šiaulių – 14 683 žemės ūkio valdos.
Kaip ūkių valdos pasiskirsto pagal ekonominį dydį?
Pagal VED dydį Lietuvos valdos pasiskirsto:
- Nuo 0 iki 8 000 Eur – net 71 % visų valdų
- Nuo 8 001 iki 15 000 Eur – 15 %
- Daugiau kaip 15 001 Eur – 14 %
Pernai šios proporcijos buvo 75 %, 9 % ir 16 %.
* Tai rodo, kad dauguma Lietuvos ūkių išlieka smulkūs ir sudaro didžiąją dalį žemės ūkio žemėlapio. (*Iki 8 000 Eur – smulkus ūkis, 8 000–15 000 Eur – žemesnis vidutinis, 15 000–25 000 – vidutinis, 25 000–50 000+ – stambus ūkis)
Kodėl svarbu žinoti savo ūkio VED ir ar galima jį tikslinti?
L. Čeikauskienė akcentuoja, jog VED – ne tik statistinis rodiklis, mat nuo jo priklauso, į kokias paramos priemones ūkio subjektas gali pretenduoti.
Jeigu manote, kad Jūsų VED apskaičiuotas netiksliai (pvz., neįtraukti kai kurie duomenys), galite kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą su prašymu patikslinti VED. Prašyme reikėtų nurodyti, kokių duomenų trūksta ar kokios klaidos pastebėtos.
- [email protected]
- 05 266 0620
Kada ir kaip skaičiuojamas VED?
VED skaičiuojamas už laikotarpį:
- nuo praėjusių metų liepos 1 d. iki šių metų birželio 30 d. 2025 m. duomenys buvo paskelbti liepos 28 d., juos galite rasti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro bei Ūkininkų ūkių registro portale bei prisijungus per elektroninius valdžios vartus, t. y. reikia prisijungti prie e. valdžios portalo (epaslaugos.lt) ir pasirinkti norimą paslaugą.
- už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų iki sausio 30 d. bei iki einamųjų metų balandžio 10 d. gali būti patikslinta);
Skaičiuojant VED, naudojami šie duomenys:
- Valdos valdytojo ir partnerių (valdos valdytojo šeimos narių duomenys neįtraukiami) informacija;
- Deklaruoti pasėliai, kuriuos galima tikslinti paraiškų tikrinimo metu;
- Gyvūnų skaičius, apskaičiuojamas pagal kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenis iš Ūkinių gyvūnų registro.
Kokią produkciją vertina skaičiuojant VED?
VED apima daug įvairių žemės ūkio produkcijos rūšių, pavyzdžiui:
- Augalininkystė: kviečiai, rugiai, avižos, rapsai, cukriniai runkeliai, daržovės (lauko ir šiltnamių), prieskoniniai augalai, žolės, grybai ir pan.
- Gyvulininkystė: galvijai, ėriavedės, paršavedės, dedeklės vištos, elniai, danieliai ir pan.
- Akvakultūros: tvenkinių žuvys bei uždarosiose akvakultūros sistemose veisiamos ir (ar) auginamos žuvys ir pan.
- Ir kitoms žemės ūkio produkcijos rūšims, kurių išsamų sąrašą galite rasti čia: Teisės aktas Seimo svetainėje