Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį pasaulinė kiaulienos pasiūla nuolat didės. Remiantis EBPO ir FAO žemės ūkio perspektyvomis 2025–2034 m., tikimasi, kad pasaulinė kiaulienos gamyba padidės nuo 124 mln. t iki 130 mln. t. Tikimasi, kad Azijos regionas sudarys apie 55 proc. viso pasaulinio mėsos gamybos augimo. Didžioji dalis kiaulienos gamybos plėtros numatoma besivystančiuose regionuose, o Azija bus pagrindinė šio augimo priežastis. Pietryčių Azijoje spartus augimas prognozuojamas tokiose šalyse kaip Vietnamas, Filipinai ir Tailandas. Vietname, atsigavus po didelio afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio 2018 m., prognozuojamas vidutinis 2,8 proc. metinis gamybos augimas. Pramonė pereina nuo smulkių ūkių prie didesnių kompleksų, daugiausia dėmesio skiriant biologiniam saugumui. Filipinuose, dar vienoje svarbioje rinkoje, per ateinantį dešimtmetį gamyba turėtų augti apie 3,8 proc. kasmet, šį augimą skatins didėjanti vidaus paklausa. Vis dėlto AKM išlieka svarbiu šios srities iššūkiu. Indonezijoje ir Tailande taip pat prognozuojamas augimas – atitinkamai 2,8 proc. ir 1,1 proc. per metus. Tuo tarpu Kinijoje, kuri yra didžiausia kiaulienos vartotoja pasaulyje, gamyba turėtų išlikti stabili ir artimiausiu metu nesikeisti.
Lotynų Amerika šiuo metu sudaro apie 15 proc. pasaulinės gyvulininkystės produkcijos. Prognozuojama, kad kiaulienos gamyba šiame regione kasmet augs 1,3 proc., o tai sudarys 20 proc. viso papildomo mėsos kiekio regione iki 2034 m. Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu sumažėjusios pašarų kainos paskatins gamybos plėtrą. Visoms regiono šalims prognozuojamas teigiamas augimas. Brazilijoje, kuri yra didžiausia kiaulienos gamintoja Lotynų Amerikoje, iki 2034 m. ekonomika turėtų augti 0,7 proc. kasmet, o mažesnės pašarų ir darbo sąnaudos padės išlaikyti šalies konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Išsivysčiusiuose regionuose kiaulienos gamyba greičiausiai augs nežymiai – apie 0,1 proc. per metus. Europos Sąjungoje per artimiausią dešimtmetį ji turėtų mažėti 0,3 proc. kasmet. Tokį nuosmukį lemia mažėjantis veislinių paršavedžių skaičius, ligų protrūkiai, griežtėjantis aplinkosaugos reguliavimas bei besikeičianti vartotojų mityba. Jungtinėje Karalystėje gamyba iki 2034 m. turėtų padidėti 0,4 proc. kasmet. Prie augimo prisideda didesnis skerdenų svoris ir teigiama ūkių pelno marža, kuri skatina tolesnes investicijas. Visgi sektoriui iššūkių kelia darbo jėgos trūkumas.
Šiaurės Amerikoje, kur intensyvios gamybos sistemos leidžia tiekti apie 13 proc. pasaulinės gyvulininkystės produkcijos vertės, didelę įtaką gamybai turi pašarų kainos. Pastaraisiais metais brangios žaliavos paveikė pelningumą, tačiau produktyvumo didėjimas iš dalies kompensuoja gamybos išlaidų augimą. JAV ir Kanadoje kiaulienos gamybos augimas prognozuojamas labai nuosaikus – atitinkamai 0,3 proc. ir 0,4 proc. per metus. Tuo pat metu mažės ir prekybos perteklius. Augantys tarifai bei prekybos neapibrėžtumas gali neigiamai paveikti tiek prekybos srautus, tiek gamintojų pasitikėjimą.
Pasaulinė kiaulienos gamyba susiduria su nemažai iššūkių. Ligos protrūkiai, tokie kaip AKM, išlieka vienu didžiausių pavojų tiekimo grandinėms. Taip pat didelį susirūpinimą kelia klimato kaita ir su ja susijusios ekstremalios oro sąlygos, kurios neigiamai veikia pašarų ir vandens kokybę bei prieinamumą, o tai mažina gyvūnų produktyvumą. Be to, yra ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos rinkos tiekimui – nuo politinių sprendimų iki logistikos trikdžių.
Šaltinis – AMI