Žemės ūkio ir kaimo verslo registras
Valdą gali įregistruoti:
– veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
– juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
Asmuo, pageidaujantis įregistruoti valdą, turi plėtoti bent vieną žemės ūkio veiklos arba alternatyviosios veiklos rūšių ir nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos (panaudos) teise valdyti bent vieną nekilnojamąjį daiktą: Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, statinį arba patalpą.
Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (toliau – Registras).
SVARBU! Įregistruodamas valdą valdos valdytojas ir partneris įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso (jeigu jo valdos dydis yra didesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai) ar kitų socialinių garantijų. Valdytojo šeimos narys, įregistruotas valdoje, nėra žemės ūkio veiklos subjektas.
– Valdoje tuo pačiu metu gali būti tik vienas valdytojas.
– Tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos valdos nariu (valdytoju, partneriu, valdytojo šeimos nariu).
– Kiekvienas valdos objektas gali būti įregistruotas tik vienoje valdoje.
– Apribojimai dėl teisinio statuso ar profesinio pasirengimo ūkininkauti netaikomi.
– Fizinis asmuo, įregistravęs valdą Registre, gali užsiimti žemės ūkio veikla nesteigdamas įmonės.
– Valda įregistruojama ir valdos duomenys atnaujinami toje seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras. (žr. klausimą Kaip įregistruoti valdą, atnaujinti jos duomenis?)
Valda gali būti sukurta:
– vieno fizinio arba juridinio asmens – valdos valdytojo;
– vieno fizinio asmens – valdos valdytojo, įregistravusio valdoje šeimos narius. Šeimos nariams gali priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos teise įregistruoti valdos objektai;
– kelių fizinių arba juridinių asmenų, kurie sudaro rašytinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir tampa valdos partneriais. Valdos partneriai sutartyje skiria vieną asmenį valdos valdytoju, kuris vadovauja jungtinei veiklai ir atstovauja valdos partneriams. Valdos partnerių turtiniai įnašai, įskaitant nuosavybės, nuomos, panaudos teise priklausančius jiems nekilnojamuosius daiktus, registruojami valdoje.
Valdoje gali būti įregistruojami arba šeimos nariai, arba partneriai.
Valdos valdytojas vadovauja valdoje vykdomai veiklai, atstovauja valdos partneriams ar šeimos nariams tvarkydamas su valda susijusius klausimus. Tik valdos valdytojo arba jo įgalioto asmens prašymu gali būti įregistruota arba perregistruota kito asmens vardu valda, atnaujinti valdos duomenys.
Valdos partnerių teisės nustatomos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Be jungtinės veiklos nutraukimo susitarimo, pasirašyto valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinio sutikimo, valdos valdytojas negali išregistruoti valdos, perduoti jos kitam valdytojui, išregistruoti partnerio. Jeigu reikia įregistruoti naują partnerį, sudaroma nauja valdytojo ir visų partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.
Asmenys, įregistruoti valdos valdytojo šeimos nariais, jokių teisių tvarkyti valdos reikalus neturi.
Norėdamas įregistruoti valdą, duomenų teikėjas kreipiasi į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra būsimosios valdos centras. Duomenų teikėjas – būsimos valdos valdytojas arba jo įgaliotas atstovas, jeigu valda registruojama juridinio asmens vardu, – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Duomenų teikėjas privalo pateikti šiuos duomenis:
– žemės ūkio valdos valdytojo asmens ir korespondencijos duomenis;
– vieno nekilnojamojo daikto, kuris bus įregistruotas valdos centru, duomenis;
– valdoje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšį pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.).
Kiti duomenys ir juos patvirtinantys dokumentai teikiami priklausomai nuo pageidaujamų įregistruoti valdoje subjektų bei objektų.
Duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus arba jų kopijas:
– valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą: juridinio asmens registravimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę;
– jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
– jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valda bus registruojama partnerystės pagrindu;
– nekilnojamojo daikto naudojimo sutartį, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu nekilnojamasis daiktas nei vienam valdos nariui nepriklauso nuosavybės teise;
– ekologinės gamybos ūkio statuso sertifikatą, jeigu prašyme įregistruoti valdą bus pažymėtas ekologinio ūkininkavimo metodas;
– sutartis dėl srutų išlaistymo, mėšlo pardavimo (perleidimo), jeigu prašyme įregistruoti valdą bus nurodytos tokios sutartys.
Valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus:
– valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
– jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą.
Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdoje yra įvykę pokyčių.
Registro duomenų teikėjas gali įregistruoti valdą arba atnaujinti jos duomenis savarankiškai pateikęs išvardytus duomenis ir nurodytų dokumentų skaitmenines kopijas per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalą (VŪRAP).
Jeigu valdai įregistruoti ar valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas kreipiasi į ŽŪDC, jis pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo anksčiau išvardytus duomenis, ir nurodytų dokumentų kopijas. ŽŪDC prašymas nagrinėjamas, vykdomas ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pareiškėjui išsiunčiamas rašytinis pranešimas apie valdos įregistravimą (valdos duomenų atnaujinimą) arba atsisakymą registruoti valdą (atnaujinti valdos duomenis) nurodant šio atsisakymo priežastis.
SVARBU! Atnaujinant valdų duomenis svarbu nepamiršti pateikti duomenų apie mėšlo pardavimo (perleidimo) ar srutų išlaistymo sutartis, jeigu jos buvo sudarytos, kad nebūtų viršijamas azoto, tenkančio vienam žemės ūkio naudmenų hektarui, kiekis.
– vieną kartą kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d. Net jeigu valdos duomenys nepasikeitė, privaloma šį faktą patvirtinti;
– valdos valdytojo pageidavimu pasikeitus valdos duomenims;
– valdos valdytojui mirus, kai įpėdinis pageidauja perregistruoti valdą savo vardu.
Valdos duomenys gali būti atnaujinti daugiau nei vieną kartą per metus.
Norėdamas išregistruoti valdą, valdos valdytojas ar jo įgaliotas atstovas (mirus valdos valdytojui – jo įpėdinis):
– gali kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:
– valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) ar įpėdinio tapatybę patvirtinantį dokumentą;
– jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
– jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinį sutikimą išregistruoti valdą.
– gali pateikti rašytinį prašymą dėl valdos išregistravimo tiesiogiai ŽŪDC, kuriame nurodo pareiškėjo asmens duomenis, žemės ūkio valdos atpažinties kodą, korespondencijos adresą ir kontaktinį telefoną, bei išdėsto prašymo esmę. Jeigu prašymą pateikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, pridedama įgaliojimo atstovauti valdos valdytojui kopija.
–gali pateikti rašytinį prašymą dėl valdos išregistravimo savarankiškai pateikęs išvardytus duomenis ir nurodytų dokumentų skaitmenines kopijas per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalą (VŪRAP).
Valdos valdytojui pakeisti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdami šiuos dokumentus:
– valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
– valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
– jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), dabartinio valdos valdytojo ir valdos partnerių jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių;
– naują valdos perėmėjo ir įregistruoto valdoje partnerio (partnerių) jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai) ir valdos perėmėjas pageidauja tęsti jungtinę veiklą.
Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.
Kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.
Valdos valdytojui pakeisti dabartinis valdos valdytojas gali pateikti rašytinį prašymą tiesiogiai VĮ Žemės ūkio duomenų centrui. Prašymą turi pasirašyti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas. Prie prašymo pridedamos nurodytų dokumentų kopijos.
SVARBU! Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu. Jis turi nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise valdyti bent vieną nekilnojamąjį daiktą. Nepriklausantys naujam valdos valdytojui nuosavybės, nuomos, panaudos teise nekilnojamieji daiktai išregistruojami iš valdos duomenų.
Norėdamas pakeisti žemės ūkio valdos (toliau – valda) valdytoją mirus valdos valdytojui, įpėdinis, kuris jau priėmė palikimą, ir valdoje esantys nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:
– valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
– notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimo kopiją;
– kitų įpėdinių sutikimą, kad pareiškėjas perimtų valdą, jeigu yra keli įpėdiniai;
– naujo valdos valdytojo ir esamų valdoje partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), ir valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) pageidauja tęsti jungtinę veiklą.
Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.
Seniūnijoje kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.
Jeigu po valdos valdytojo mirties įpėdinis turi skubos tvarka perimti mirusiojo valdą, bet dar nėra priėmęs palikimo, keitimą atlieka ŽŪDC pagal įpėdinio rašytinį prašymą pakeisti valdos valdytoją, prie kurio turi būti pridėta notaro išduoto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę į paveldėjimą, kopija. Jeigu yra keli įpėdiniai, būtina pridėti jų sutikimą. ŽŪDC atlieka tik valdos valdytojo keitimą. Sutvarkęs palikimo priėmimo ir nuosavybės dokumentus, įpėdinis būtinai turės atnaujinti valdos duomenis įprastine tvarka.
SVARBU! Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu.
Valda išregistruojama iš Registro praėjus 1 metams po valdos valdytojo mirties, jeigu įpėdinis nesikreipia į Registro tvarkytoją dėl valdos perėmimo.
Jeigu valdos perėmėjas yra kitos valdos partneris arba valdytojo šeimos narys, jis turi būti iš tos valdos išregistruotas.
Esant būtinybei perimti valdą iš kito asmens arba mirus valdytojui, perėmėjas, kuris yra kitos valdos valdytojas, turi dvi pasirinkimo galimybes:
1. išregistruoja savo vardu įregistruotą valdą (žr. klausimą Kaip išregistruoti valdą?). Toliau valda perimama nustatyta tvarka (žr. atitinkamai klausimą Kaip pakeisti valdos valdytoją? arba Kaip perimti mirusio valdos valdytojo valdą?);
2. numatytos perduoti valdos valdytojas išregistruoja savo valdą arba perėmėjas išregistruoja mirusio valdos valdytojo valdą. Perėmėjas papildo savo valdos duomenis išregistruotos valdos duomenimis. Tuo pačiu vykdomas jo žemės ūkio valdos duomenų atnaujinimas (žr. klausimą Kaip įregistruoti valdą, atnaujinti jos duomenis?).
Nustatyta, kad valdoje į dirvožemį patekusio azoto kiekis neturi viršyti 170 kg/ha. Šis duomuo yra svarbus asmenims, laikantiems ūkinius gyvūnus, ir pretenduojantiems į finansinę paramą. Azoto kiekis vertinamas pagal:
1. sutartinių gyvulių skaičių,
2. nurodytų valdoje žemės ūkio naudmenų plotą,
3. žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame buvo paskleistas mėšlas ir (ar) išlaistytos srutos, parduotos pagal sutartis, jeigu sutartys buvo įtrauktos į valdos duomenis.
Įtraukiant sutartį dėl mėšlo pardavimo (perleidimo) ir (ar) dėl srutų išlaistymo, sutarties pradžios data negali būti ankstesnė, nei 1 metai nuo duomenų įtraukimo datos, t. y. 2018 m. sudarytas sutartis galima nurodyti valdoje ne vėlaiu, nei 2019 m. gruodžio 31 d. Įtraukus sutartį į valdos duomenis, azoto kiekis perskaičiuojamas. 30 t parduoto pagal sutartį mėšlo = 1 ha ploto. Viršijus nustatytą į dirvožemį patekusio azoto kiekį, taikomos sankcijos.