Beveik 8,5 mln. eurų parama už 2025 metus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Gyvūnų gerovė“ priemonę pasieks galvijų laikytojus – tai apskaičiavo Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).
Šios priemonės parama bus skirta beveik 13 tūkst. ūkių visoje Lietuvoje, kurie taiko aukštesnius galvijų laikymo standartus, nei numatyta privalomuose teisės aktuose.
Vidutiniškai vienam ūkiui tenkanti paramos suma pagal:
- 1 veiklos sritį „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ sieks daugiau kaip 669 eurus.
- 2 veiklos sritį „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę / ganyklas“ sieks beveik 331 eurą.
„Palyginti su 2024 metais, paramos gavėjų skaičius padidėjo kiek daugiau nei 1,5 tūkst. ūkių, taip pat daugiau kaip 41 tūkst. išsaugo ir galvijų SG (sutartinių gyvulių) skaičius už kurį skirta parama. Bendra paskirstyta paramos suma šiai priemonei, kaip ir numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, išaugo daugiau kaip 1 mln. eurų. Tai atspindi ne tik valstybės požiūrį į gyvūnų gerovę, bet ir pokytį Lietuvos ūkiuose – gyvūnų gerovės reikalavimai vis dažniau tampa kasdienės praktikos dalimi“, – sako ŽŪDC Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė.
Didžioji dalis 2025 metais apskaičiuotos paramos bus skirta pieninių galvijų laikytojams – 6,67 mln. eurų, tuo metu mėsinių galvijų sektoriui tenka 1,81 mln. eurų.
Didžiausios gyvūnų gerovės priemonės paramos sumos paskirsto Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse.
Gyvūnų gerovė – ne tik didesnė parama, bet ir pagrindas pieno bei mėsos kokybei
Pasak ŽŪDC Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovės, gyvūnų gerovės priemonė orientuota į kasdienius sprendimus, mažinančius gyvūnų patiriamą stresą ir ligų riziką. Daugiau judėjimo, buvimo lauke ir natūralesnės laikymo sąlygos siejamos su geresne galvijų sveikatos būkle, kuri sudaro prielaidas stabilesniam produktyvumui – pieno ir mėsos gamybai bei jų kokybei.
Parama mokama ūkiams, sudarantiems sąlygas galvijams ilgiau ganytis ir laisviau judėti natūralesnėmis sąlygomis, ir skiriama už nuoseklų šių įsipareigojimų laikymąsi.
Kas sulauks didžiausios paramos?
Vertinant vidutinę paramos sumą vienam gavėjui, matyti, kad 2025 metais vienam ūkiui vidutiniškai tenkanti parama siekia daugiau kaip 657 eurus.
Kai kuriose apskrityse ši suma yra didesnė, kitose – mažesnė, tačiau bendras vaizdas rodo, kad gyvūnų gerovės priemonė apima platų ūkių ratą ir nėra orientuota tik į didžiausius ūkius. Duomenys rodo, kad priemone naudojasi ūkiai laikantys nuo 1 iki daugiau kaip 1,5 tūkst. galvijų.
Didžiausios gyvūnų gerovės priemonės paramos sumos paskirstytos Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse. Šie regionai kartu sudaro daugiau nei pusę visos Lietuvoje apskaičiuotos paramos ir išlieka ryškiausiais galvijininkystės centrais šalyje.
- Tauragės apskritis – 1,85 mln. eurų
- Klaipėdos apskritis – 1,42 mln. eurų
- Telšių apskritis – 1,20 mln. eurų
Didžiausia vidutinė parama vienam ūkiui fiksuota Klaipėdos apskrityje – apie 761 eurą, Telšių apskrityje – apie 760 eurus ir Utenos apskrityje – apie 711 eurus.
Mažiausia vidutinė parama – Vilniaus apskrityje – apie 433 eurus ir Alytaus apskrityje – apie 458 eurus.
Lyginant su 2024 metais, 2025-aisiais daugumoje šalies apskričių fiksuotas akivaizdus augimas – didėjo tiek paramos gavėjų skaičius, tiek galvijų SG skaičius už kuriuos skirta parama.
Tauragės apskrityje parama padidėjo 346 tūkst. eurų, gavėjų skaičius augo 17 proc., o galvijų SG skaičius – 23 proc.
Klaipėdos apskrityje parama augo 165 tūkst. eurų, o gavėjų skaičius – 22 proc. Tuo metu Utenos apskritis išsiskiria vienu sparčiausių augimų Lietuvoje – daugiau kaip 50 proc. visose pagrindinėse kategorijose.
Ne visi regionai judėjo vienodu tempu. Marijampolės apskrityje fiksuotas apie 4 proc. paramos ir 8 proc. galvijų SG skaičiaus už kurios skiriama parama sumažėjimas, o Šiaulių apskrityje parama mažėjo apie 1 proc., nors gavėjų skaičius augo – tai gali rodyti mažėjančias bandų apimtis.
„Apskritai 2025 metų duomenys rodo, kad gyvūnų gerovės priemonė įgauna vis didesnį pagreitį: auga ūkių įsitraukimas, didėja galvijų SG skaičius už kuriuos skiriama parama ir stiprėja regioninis galvijininkystės potencialas“, – dalinasi J. Šataitė.
Kada pasieks išmokos?
Ūkininkams pateikus paraiškas ir įvykdžius gyvūnų gerovės įsipareigojimus, ŽŪDC apskaičiuoja galvijų SG skaičių, už kurį gali būti skiriama parama ir perduoda šiuos duomenis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Gavusi ŽŪDC apskaičiuotus duomenis, NMA priima sprendimus dėl paramos skyrimo ir pradeda išmokų mokėjimą nuo kovo mėnesio. Mokėjimai gali būti vykdomi etapais ir tęstis iki vasaros pradžios, priklausomai nuo administravimo proceso.
—
Žemės ūkio duomenų centras – valstybės įmonė, kurios pagrindinės veiklos apima registrų ir informacinių sistemų administravimą, projektavimą ir plėtrą, geodezijos ir žemėtvarkos darbus, nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą, teritorijų planavimo dokumentų rengimą, taip pat melioracijos statinių ir melioruotos žemės plotų apskaitą.