Pienas – tai stiklinė ant vaiko pusryčių stalo, šviežios varškės sūris vietiniame turgelyje, sviestas ant juodos duonos riekės ar brandintas sūris šventiniam stalui. Tai mūsų kasdienybė, tradicijos ir sunkus tūkstančių Lietuvos ūkininkų darbas. Pieno gamyba – viena kertinių šalies žemės ūkio šakų, palaikanti ne tik šeimų pragyvenimą, bet ir perdirbimo pramonės gyvybingumą bei regionų stabilumą.
Kad ši grandinė nenutrūktų, o ūkiai galėtų planuoti savo ateitį, valstybė kasmet skiria susietąją pajamų paramą už pienines karves. Ji padeda ūkininkams išlaikyti gamybą, investuoti į bandų priežiūrą, jungtis į kooperatyvus ir didinti produktyvumą.
2025-aisiais paramos administravimo startas buvo ypač sklandus – Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atrinktus duomenis apie paramai tinkamas karves Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) perdavė jau rugsėjo 17-ąją. Pagal ministro įsakymo nuostatas duomenų perdavimas buvo numatytas iki rugsėjo 24-osios, tad darbas atliktas savaitę anksčiau nei privaloma.
„Mūsų vaidmuo – patikrinti duomenis, kad parama pasiektų būtent tuos, kam ji priklauso. Šiemet atranką atlikome sparčiau – užduotį, kuriai skirtos 10 darbo dienų, įvykdėme per vos 5. Tai reiškia, kad NMA gali iškart pradėti tolimesnius veiksmus, norint užtikrinti sėkmingą ir operatyvų paramos išmokėjimą“ – pabrėžia Julija Šataitė, ŽŪDC Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė.
Pagal ŽŪDC duomenis, šiemet susietąją pajamų paramą už pienines karves gaus 13 254 pieno ūkiai, o iš viso tinkamų pieninių karvių skaičius siekia kiek daugiau nei 181 tūkstantį. Parama pasieks labai platų ūkių spektrą – nuo mažesnių šeimos ūkių, laikančių iki dešimt karvių, iki didesnių pieno gamintojų, kurių bandose – šimtai pieninių galvijų.
Įkainiai pagal bandos dydį
Nuo šių metų rugsėjo 10 d. įsigalioję žemės ūkio ministro patvirtinti įkainiai yra daugiau kaip 5 proc. didesni nei pernai. Kaip ir ankstesniais – taip ir šiais metais, paramos dydis pieninei karvei patvirtintas atsižvelgiant į ūkio dydį t. y. suskirstant karvių skaičių į numatytas 4 pakopas. Už pirmąsias dešimt karvių skiriama po 206,11 euro, už karves nuo vienuoliktos iki penkiasdešimtosios – po 265,06 euro, už 51–150 karves – po 294,53 euro. Ūkiams, kurių tinkamų paramai karvių skaičius viršija 150, už likusias karves mokama po 220,74 euro.
Prie pagrindinių sumų prisideda ir papildomi priedai. Jei karvių banda visus metus dalyvauja produktyvumo tyrimuose, už kiekvieną karvę skiriama dar + 10 eurų, o jei ūkininkas taip pat metus yra pripažinto kooperatyvo narys ir jam parduoda pieną perdirbti – +30 eurų (taikoma iki 150 karvių).
Papildomos išmokos – aktyvesniems ūkininkams
Skaičiai rodo, kad dalis ūkininkų sugeba pasinaudoti papildomomis galimybėmis. Beveik du tūkstančiai valdų valdytojų už daugiau kaip 111 tūkst. karvių gaus priedą už produktyvumo tyrimus. Dar 1,4 tūkst. ūkių už daugiau kaip 31 tūkst. karvių sulauks priedo už narystę pripažintame kooperatyve. Jų tarpe yra beveik 450 ūkių, kurie gaus papildomą priedą už 27 tūkst. tinkamų paramai pieninių karvių ir už produktyvumo tyrimus, ir buvimą kooperatyvo nariu. Tuo tarpu daugiau nei 10 tūkst. ūkių gaus tik pagrindinę paramą.
Iš viso Lietuvos pieno ūkiams šiemet gali atitekti iki 45,45 mln. eurų – solidi injekcija sektoriui, kurio stabilumas svarbus visos šalies maisto pramonei.
Kas administruoja lėšas?
Parama ūkius pasiekia tik tuomet, kai darniai dirba kelios institucijos. Žemės ūkio duomenų centras atsakingas už tai, kad būtų patikrinti visi duomenys ir atrinktos paramai tinkamos pieninės karvės. Gavus šią informaciją, ją perima Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) – būtent ji apskaičiuoja galutines sumas, suformuoja užsakymus ir perveda lėšas ūkininkams.
„Sklandus institucijų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad parama pasiektų ūkius laiku. Tai tiesiogiai prisideda prie pieno sektoriaus stabilumo ir ūkininkų pajamų užtikrinimo,“ – pabrėžia ŽŪDC Paramos žemės ūko skyriaus vadovė.
Susietoji pajamų parama už pienines karves yra viena iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonių. Jos esmė – palaikyti pieno gamybos tęstinumą, skatinti ūkius jungtis į kooperatyvus, dalyvauti produktyvumo tyrimuose ir taip stiprinti visą pieno sektorių, kuris yra viena kertinių šalies žemės ūkio sričių.