Pirmą kartą po beveik 20 metų augimo, pasaulinė pašarų gamyba akvakultūroms pernai metais, lyginant su 2022, sumažėjo 4,41 proc. (2,42 mln. t). Tokį sumažėjimą daugiausiai lėmė 7,1 proc. (2,72 mln. t) kritusi Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono pašarų akvakultūroms pasiūla, sudaranti daugiau nei du trečdalius (68,5 proc.) visos pasaulinės pašarų akvakultūroms gamybos. Regione gamybą neigiamai paveikė dėl lėtėjančios ekonomikos ir sumažėjusios gyventojų perkamosios galios sumažėjusi žuvies kaina ir paklausa. Pirmą kartą per pastaruosius metus pašarų akvakultūroms gamyba 2,9 proc. (0,14 mln. t) sumažėjo ir Europoje. Tam įtakos turėjo pernai didžiausioje žuvies augintojoje Europoje, Norvegijoje išplitę upėtakių ir lašišų ligos. Europos gamyba pernai sudarė 8,9 proc. (4,63 mln. t) pasaulinio pašarų akvakultūroms tonažo.
Orientuota į eksportą Lotynų Amerikos akvakultūrų rinka pernai išliko stipri, o pašarų gamyba padidėjo 3,9 proc. (0,27 mln. t). Ekvadoras išlaikė pirmąją vietą kaip krevečių augintojas, o Čilė – antrąją pagal lašišų gamybą pasaulyje. Lotynų Amerikos pašarų akvakultūroms gamyba sudaro 13,8 proc. (7,17 mln. t) pasaulinio tonažo. Pašarų akvakultūroms kiekis Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose pernai metais taip pat padidėjo atitinkamai 5,5 proc. (0,08 mln. t) ir 5,4 proc. (0,05 mln. t), o Šiaurės Amerika – 1,4 proc. (0,03 mln. t).
Šiuo metu akvakultūrų gamyboje dominuoja kelios šalys – Kinija, Indonezija, Indija, Vietnamas, Bangladešas, Filipinai, Korėjos Respublika, Norvegija, Egiptas ir Čilė – pagamina daugiau kaip 89,8 proc.
Šaltinis: Altech, FAO