Renginiai

Žuvininkystės duomenų rinkimo programa – dabartis ir ateities perspektyvos

2024 m. spalio 16 d. 10.45 val.

Klaipėdos universitetas, Universiteto al. 17,  201 auditorija

– Renginio darbotvarkė / Event agenda

__________________________________________________________________________________________________________

Žuvininkystės duomenų rinkimo programa – pagrindas tvariai žuvininkystės sektoriaus plėtrai

Žemės ūkio ministerija kartu su Klaipėdos universitetu sukvietė Žuvininkystės duomenų rinkimo programos įgyvendintojus, partnerius bei suinteresuotus asmenis į strateginės reikšmės projekto aptarimo renginį „Žuvininkystės duomenų rinkimo programa – dabartis ir ateities perspektyvos“, kuris vyko Klaipėdoje. Renginio tikslas – užtikrinti efektyvią komunikaciją su visuomene, pasidalinti Žuvininkystės duomenų rinkimo programos įgyvendinimo gerąja patirtimi bei pasiektais rezultatais.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto didžiojoje salėje gausiai susirinkusius renginio dalyvius – Žuvininkystės tarnybos, Žemės ūkio duomenų centro, Klaipėdos universiteto partnerius, mokslinės bendruomenės bei žuvininkystės sektoriaus atstovus – pasveikino žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė bei Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Viceministrė L. Ramanauskaitė pasidžiaugė, kad po Žuvininkystės duomenų rinkimo programos skėčiu suburti universitetai, institutai bei tarnybos, dirbdami išvien su žvejais bei žuvininkystės sektoriaus įmonėmis, jau 15 metų sėkmingai renka mokslinius ir statistinius duomenis apie šį reikšmingą sektorių.

 „Kokybiški duomenys – tai raktas į kokybišką žvejybos išteklių valdymą ir racionalius politinius sprendimus žvejybos galimybių nustatymo cikle“, – teigė viceministrė L. Ramanauskaitė. – „Ir toliau bus skatinamas ir remiamas žinių apie žuvininkystės sektorių gerinimas. Kadangi, tik turint naujausią, aktualiausią informaciją apie sektorių, galima operatyviai sureaguoti, bei padėti kovoti su iššūkiais ir kartu atlaikyti krizes sektoriaus įmonėms“, – sakė ji.

Pranešėjai  dalijosi žiniomis apie duomenų rinkimo programą, pristatė jos specifiką ir išskirtinumą. Mokslui plėtojantis, didėja ir žuvininkystės tyrimų galimybės, kurios dabar apima daug didesnį spektrą: vertinami ne tik konkretūs žuvų ištekliai, bet ir ekosistemos visuma, išteklių tarpusavio sąveika. Pasitelkiamos naujausios technologijos duomenų teikimui ir apdorojimui, kuriami nauji įrankiai, mobiliosios programėlės, palengvinančios duomenų rinkimą ateityje.

Žemės ūkio duomenų centro atstovai pristatė Žuvininkystės duomenų rinkimo programos internetinę svetainę, kurioje galima rasti pagrindinius sektoriaus rodiklius. Taip pat papasakojo apie matematinio modeliavimo, pasitelkiant dirbtinį intelektą, pritaikymo galimybes žuvininkystės sektoriaus ekonominėms prognozėms bei sprendimų paramos sistemoms kurti. Klaipėdos universiteto mokslininkai apžvelgė pagrindinių Baltijos jūros verslinių žuvų (rytinių menkių, šprotų, strimelių, plekšnių ir kt.) išteklių būklę. Taip pat pristatė europinių ungurių ir lašišų išteklių atkūrimo Baltijos jūros baseine rezultatus.

Žuvininkystės tarnybos atstovas pristatė biologinių duomenų rinkimo galimybes (sąlygas) Tolimosios žvejybos regionuose ir informacines sistemas, kurių pagalba renkami žuvininkystės duomenys. Taip pat pademonstravo šiais metais startavusią programėlę eLaimikis, skirta žvejybos duomenų rinkimui ir kontrolei.Tai inovatyvus, žvejų mėgėjų duomenų rinkimui ir kontrolei skirtas įrankis, kurio tikslas – surinkti ir sisteminti duomenis apie žvejų mėgėjų išvykimus į Baltijos jūrą, jų skaičių bei duomenis apie sugautą laimikį. Ši informacija leis nustatyti žuvų išteklių dydžio ir populiacijos būklę Baltijos jūroje ir priekrantėje.

Renginio dalyviai taip pat buvo pakviesti apsilankyti Klaipėdos universiteto žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijoje. Jos vadovas dr. Nerijus Nika su mokslo darbuotojais pristatė įstaigoje atliekamus tyrimus. Renginio dalyviai per mikroskopus galėjo stebėti žuvų biologinių tyrimų procesą.

Įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos pirmojo prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“ priemonės „Duomenų rinkimas“ nuostatas, Žuvininkystės duomenų rinkimo programos administravimui ir įgyvendinimui skiriamos Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo paramos lėšos.

• Prezentacijos:
  
  • Žuvininkystės duomenų rinkimo programa -praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos Vilda Griūnienė (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija);
  • Pagrindinių Baltijos jūros verslinių žuvų išteklių analizė: rytinės menkės, šprotai, strimelės, plekšnes Tomas Zolubas, Marijus Špėgys, Jelena Aleksejeva (Jūros tyrimų institutas, Klaipėdos universitetas);
  • Laivyno ir perdirbimo pramonės gyvybingumo analizė Edvardas Kazlauskas, Andrius Linauskas (Žemės ūkio duomenų centras);
  • Lietuvos nacionalinės žuvininkystės DRP tinklalapis Edvardas Kazlauskas (Žemės ūkio duomenų centras);
  • Matematinio modeliavimo ir SPS pristatymas Irma Jankauskienė (Žemės ūkio duomenų centras);
  • Lašišų išteklių būklė Nemuno upės baseine Antanas Kontautas (Jūros tyrimų institutas, Klaipėdos universitetas);
  • Lietuvos ungurių išteklių būklė Arvydas Švagždys (Jūros tyrimų institutas, Klaipėdos universitetas).